Užsakymų formavimo metas – ką verta žinoti

procesas kaip jis formuojamas

Straipsnio tikslas – supažindinti ir informuoti užsakovus/klientus apie tai kaip vyksta užsakymų priėmimo procesas, galimi techniniai niuansai ir pasekmės.
Problema: dauguma užsakovų/interesantų ir klientų gyvena iliuzijomis, kurių pagrindą sudaro laiko struktūrizavimo ir planavimo įgūdžių nebuvimas.

Pradėti verta nuo to, kad rašytojai, tyrėjai ir analitikai tai žmonės, kurie moka planuoti ir struktūrizuoti savo laiką, skirtingai nuo mūsų užsakovų, būtent studentų, kurie to nemoka apskritai arba tokių įgūdžių labai stokoja.

Užsakymo priėmimo procesas prasideda nuo sezono pabaigos laiko numatymo, tai yra pirmiausia yra oriantuojamasi į sezono pabaigą. Tai yra, tradiciškai rašytojai turi du sezonus: žiemos sezoną ir pavasario sezoną. Žiemos sezono pradžia galima laikyti rugsėjo pradžią, pabaiga – sausio mėnesį. Tuo tarpu pavasario sezonas turi savų ypatumų užsakymų paketo formavimo prasme. Pavasario gynimai ir pats užsakymų priėmimo procesas pasižymi:
1) Užklausimų gausa. Rudenį skambučių ir užklausimų skaičius yra sąlyginai mažesnis nei ankstyvą pavasarį.
2) Užsakymų srautai. Žiemos sezonas yra sąlyginai mažiau apkrautas nei pavasario. Daugumos Universitetų ir kolegijų baigiamųjų darbų gynimo laikas yra numatytas būtent pavasarį.
3) Pavasarinio gynimo studentų požiūriu į laiką. Žiemos sezono studentai supranta, kad laiko jie turi nedaug, max 3-4 mėnesius. Tuo tarpu pavasarinukams atrodo, kad jie turi LABAI DAUG.

Kelios esminės ir pakankamai kvailos iliuzijos su kuriomis studentai apskritai susiduria:
1) Liko yra begalybė, laiko daug, viską dar suspėsiu. Galvoti taip rugsėjo mėnesį, kai gynimas numatytas birželio pradžioje yra viena, tačiau didžiausias paradoksas, kad toks mentalinis virusas arba įprotis “tuoj… (nuo rytojaus) pradėsiu”. Tai labai kenkia apskritai visų gyvenimo planų įgyvendinimui yra tai, kad visiškai nekinta, netgi tais atvejais kai pats terminas darosi labai kritiškas. Pvz. iki pridavimo liko mėnuo, savaitė į vieną ar kitą pusę reikšmės nevaidina.
2) Net jei ir nespėsiu, yra begalės skelbimų, kurie padės man + už mažą kainą. Taigi galiu atsipalaiduoti, kol kas…

Realybė yra visiškai kitokia.
1) Time management teorijoje ir psichologijoje yra apibrėžimas, kuris puikiai aprašo ir paaiškina tai apie ką buvo rašyta anksčiau. Tai skamba daugmaž taip: “nepradėtas ir neužbaigtas darbas daug geriau įsimena“. Taigi, pradėta (bet nepabaigta) rinkti literatūra, pradėtas (bet nepabaigtas) rašyti įvadas, pradėtas (bet nepabaigtas) derinimas su darbo vadovu, net tik nepastumia darbo į priekį, visa tai pasąmonėje sukuria gana stabilią konstrukciją, kuri vėliau gyvenime pasireiškia ir kitomis visiems puikiai žinomimis formomis, tokiomis kaip: “nuo pirmadienio pradedu naują gyvenimą”, “pradedu laikytis dietos” ir pan.
2) Skelbimų gausa Internete gali pasirodyti išganinga, tol kol nepradedi skambinti arba siųsti užklausimus, į kuriuos gauni beveik šabloninius atsakymus: “pas mus dirba profesionalai“, “jūsų užsakymas bus įvykdytas, štai jums sutartis“, “viskas ką reikia padaryti, tai pervesti mums 50 proc. avansą” Jokių klausimų apie susiklosčiusią situaciją, apie techninius niuansus, realizavimo galimybių vertinimo ar vizijų kūrimo ir t.t. Todėl žemiau yra keli punktai į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
a) geri rašytojai darbo nestokoja niekada, nei žiemą nei vasarą, daugumos iš jų net Internete nerasit, jau nekalbu apie tai, kad susiformavus užsakymų paketui, tie kurie reklamuojasi, visas reklamines kampanijas apskritai stabdo;
professionals-wanted

b) profesionalūs rašytojai puikiai moka planuoti ir struktūrizuoti laiką, kartais net labai ekstremaliomis ir nepalankiomis sąlygomis. Ypatingai tie, kurie turi ne vienerių metų patirtį, jie puikiai vertina ir puikiai žino savo fizines galimybes, todėl iššūkiams ir pagundoms “lipti sau per galvą” virš savo galimybių ribos niekada nepasiduos. Vienos šios banaliai paprastos ir galbūt daugumai žinomos schemos taikymas darbo rengimo procese gali duoti stulbinantį efektą. (žr. žemiau) Aš ją taikau jau labai daug metų, kodėl jūs netaikot? :)
laiko planavimas
(Šaltinis: http://povilas.panavas.lt/)
c) rašytojai turi savo planus, tiek projektų įgyvendinimo, tiek finansine (pajamų lūkesčių planavimo per nustatytą laiką) prasme. Susiformavus užsakymų paketui, kuris sezono pabaigoje patenkins jų finansinius poreikius ir lūkesčius, rašytojai užsakymų daugiau nebepriima apskritai. Jiems kaip nors suspėti su tais, kuriuos jau priėmė.
d) Pavasarį “rasti”, “prisišaukti”, “prisiprašyti” labai sudėtinga. Kad rašytojas paimtų dar vieną “niekur nenumatytą” studentą, daugumos mano kolegų atveju yra įmanomas tik dviem atvejais: a) atsilaisvino vieta (atliktas užsakymas arba “išlipęs/išmestas” klientas); b) klientas pasiruošęs, nusiteikęs ir pasiruošęs dosniai už tai sumokėti.

Taigi, kokia praktika yra naudinga? Šiuo atveju, aš jokiu būdu neagituoju užsisakinėti darbus pas mane ar pas mano kolegas…Gink Dieve, mums Jūsų diplominiai darbai nereikalingi. Mūsų paslaugos ir be to yra savaip unikalios, užsakovas kartą sumokėjęs, gauna problemos sprendimą ir galutinį rezultatą, kuris jis stalčiuje gulės visą gyvenimą, honoraras, kad ir kokio dydžio jis bebūtų išsileidžia kelių mėnesių laikotarpyje.
Tačiau, kaip buvo minėta ne vieną kartą mano ankstesniuose straipsniuose, gyvenime situacijų pasitaiko pačių įvairiausių, tiek numatytų, tiek visiškai nenumatytų. Todėl, žemiau išdėstyti keli patarimai:
1) Planuokite savo laiko ir jei nusimato, kad konkrečiu laikotarpiu nusimato, kelionės, komandiruotės, darbai ar šiaip asmeninės gyvenimiškos problemos (artimo žmogaus liga, nėštumas, laikotarpis po ligos ir dar daugelis kitų). Planuokite savo laiką ir vertinkite savo situaciją ir galimybes realiai, ką spėjat, ko nespėjat, ką galite (spėjate) patys, o ką geriau atiduoti į patikimas rankas.
2) pavasarinių darbų rengimu (įvadas, tyrimo metodika ir pan.) idealu pradėti rūpintis gruodžio-sausio mėnesį, tai dar yra tas laikas, kai ir dėl kainos simboliškai galima derėtis.
3) jei jau “pramigot” ir atsibudote kovo mėnesį, priminkit, kad pavasaris yra laikas kuomet kaip erkės į skelbimų lentas pradeda “brautis” tie žmonės, kurie su jokiais moksliniais tyrimais ir rašymu nieko bendro neturi.
4) paskutinis ir esminis momentas – pirmumo principas, pirmieji patekę į traukinį, pirmi ir galutinį tikslą pasiekia. Daugumoje atvejų, visus tuos ką priėmiau gruodžio mėnesį, paprastai kovo pradžioje jau išleidžiu “mokytis”.

Gerų Jums studijų, tegul laiko planavimas telydi Jus. :)

Posted in Be kategorijos | Tagged , , , , , | Leave a comment

Kokią realią naudą galima gauti bendraujant su profesionaliu rašytoju?

reali nauda

Šio straipsnio tikslas supažindinti besidominčius studentus, kokią naudą iš bendravimo ar bendradarbiavimo su rašytoju.

rašymas

Manęs dažnai klausia ar aš rašau mokslo darbus? Dažniausiai juokais atsakau, ne, nieko aš nerašau – tiesiog konsultuoju, analizuoju, parduodu idėjas, sprendimus, tyrimus. Kodėl? Atsakymas gana paprastas, pats savaime teksto rinkimas (pavadinkim tai būtent taip) sudaro iš esmės 30-40proc. viso darbo proceso. Kas sudaro likusius 60-70 proc.? Pasistengsiu atsakyti papunkčiui.
Pirma ką aš darau ir tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos dažnai neįvertina nei studentai rengiantys savo darbus nei (deja) kolegos rašytojai – PROBLEMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ. Pas mus be problemų niekas neateina. Dažniausiai pasitaikančios problemos ir teiginiai, kuriuos girdžiu:
– NEŽINAU NUO KO PRADĖTI.
– PRADĖJAU KAŽKĄ DARYTI, BET KAŽKO NELABAI KAS GAUNASI;
– PUSĘ PABAIGIAU, O KĄ TOLIAU DARYTI ŽALIO SUPRATIMO NETURIU;
– MAN NIEKAS NEPADEDA;
– VISIŠKAI NETURIU LAIKO, MATAU KAD VIENOS AR KITOS DALIES TIKRAI NESPĖSIU.
– VISKAS PARAŠYTA, BET REIKIA KOREKTŪRŲ.
– NEMOKU RAŠYTI IR NESIRUOŠIU SAVĘS APGAUDINĖTI.

Kuo gali būti naudingas šiuo atveju studento bendravimas su rašytoju?

nežinau nuo ko pradėti

NEŽINAU NUO KO PRADĖTI. Taip, ne vien mūsų klientai, apskritai dauguma studentų nežinodami nuo ko pradėti, apskritai nelabai nutuokia kaip jie viską pabaigs. Savo praktikoje naudoju paprastą konsultavimą, naudojant BrainStorm metodą. Kaip tai atrodo? Jei matau, kad tema neaiški ir nesuformuluota – sprendžiu formuluotės problemą, keičiu semantinę struktūrą ir t.t.. Kartais temą užtenka tiesiog optimizuoti, kartais vietoje neįgyvendinamos (nors ir labai gražiai skambančios) verta tiesiog parinkti optimalesnę, bet įgyvendinamą temą.

nesigauna

PRADĖJAU KAŽKĄ DARYTI, BET KAŽKO NELABAI KAS GAUNASI. Jei matau, kad studentas pats neturi aiškios vizijos ir strateginio plano kaip užbaigti projektą (kiekvienas mokslo darbas man yra projektas) iki galo – naudojuosi savo sukaupta patirtimi rengiu darbo planą, su aiškia darbo vizija bei visais metodiniuose reikalavimuose numatytais atributais. Patikėkit manim, profesionalių rašytojų (tiesa jų nėra daug) sukaupta patirtis, toli lenkia pačių dėstytojų (toli gražu ne visų – nenorių nieko įžeisti, ten kartais netiesiogiai dirbti ir su labai gerais dėstytojais) darbo patirtį. Mano atveju, jau pirmo telefoninio pokalbio metu aš daugiau ar mažiau galiu pasakyti, ne tik ką geriau naudoti, ko nenaudoti, ką verta naudoti, o ko geriau vengi, bet ir nupasakoti, kokia bus vieno ar kito projekto pabaiga.

pusė padaryta

PUSĘ PABAIGIAU, O KĄ TOLIAU DARYTI ŽALIO SUPRATIMO NETURIU. Koreguoju arba siūlau pildyti pagal poreikį: įvadinę dalį, metodinę dalį. Daugumoje atvejų visus tyrimo instrumentus taip pat kuriu aš, studentai savo ruožtu daro tyrimus – SAVARANKIŠKAI. Vėliau pagal situaciją, kartais tuo viskas ir baigiasi, kartais jie prašo: – o parašykit dar ir tai, sumokėsiu. :) Please!!! :)

no help

MAN NIEKAS NEPADEDA. Sisteminė švietimo sistemos ir mokymo įstaigų (su nedidelėmis išimtimis) problema, deja daugelyje mokymo įstaigų iki šiol egzistuojanti. Vakarų praktikoje baigiamasis darbas, tai dviejų žmonių „student plus scientific adviser“ darbas. Lietuvoje studentas dažnai yra paliekamas absoliučiai vienas, tam kad kapstytųsi iš savo problemų kaip išmano. Savo leksikone šiam fenomenui, kurio iš principo mokslinių darbų rengimo procese neturėtų būti, naudoju terminą – STUDENTO NAŠLAIČIO SINDROMAS. Ką jie daro? Arba vargsta ir kankinasi arba ieško mūsų… Ką aš darau? Tampu antru darbo vadovu, kas daugiau lieka? Savo praktikoje kažkada sau pasidariau paprastą išvadą: tikrai ne laikas klausinėti patekusio į duobę žmogaus, kaip jis ten sugebėjo patekti? Jis jau tenai sėdi, jam nereikia moralų apie sąžiningumą ar nesąžiningumą, jam REIKIA PAGALBOS!!! Nes jam nepadeda net tie kas turėtų padėti apie nepalankias gyvenimo aplinkybes jau nekalbu.

no time

VISIŠKAI NETURIU LAIKO, MATAU KAD VIENOS AR KITOS DALIES TIKRAI NESPĖSIU. Manote, kad rašytojų paslaugas perka tik visokie tinginiai ir tie, kurie neturi kur pinigų dėti? Visiškas mitas!!! Dauguma žmonių, paties įvairiausio amžiaus su kuriais man tenka dirbti yra visiškai adekvatūs ir sąmoningi žmonės, kurie supranta kad paroje yra tik 24 valandos. Nenumatytos kelionės, nenumatyta liga, išaugęs krūvis darbo vietoje, maži vaikai…Manot kad tai nealina nervų sistemos? Daugumoje atvejų žmonės puikiai supranta tai ką jiems reikia daryti, tiesiog objektyviai įvertinę savo galimybes ieško kas padaryti vieną arba kitą struktūrinę dalį, nes patys konkrečiu atveju tiesiog fiziškai nespės. Toks rašytojo studento tandemas, kai sinchroniškai vienas dirba prie vienos dalies, kitas prie kitos yra labai efektyvus, nes tokiu būdu jie seka ir kontroliuoja pačią proceso eigą.

reikalingos korektūros

VISKAS PARAŠYTA, BET REIKIA KOREKTŪRŲ. Dažnai tenka koreguoti, pildyti arba kapitališkai perdarinėti tai kas jau yra parašyta. Yra kaip yra – darau korektūras. Svarbiausia kad laiko būtų.

nemoku rašyti

NEMOKU RAŠYTI IR NESIRUOŠIU SAVĘS APGAUDINĖTI. Taip yra tokia kategorija. Paradoksas tai dažnai būna netgi visai geri specialistai ir vadovai gyvenime, bet Dievas jiems talento rašyti kažkaip pašykštėjo. Yra kategorijos studentų su kuriais dirbti yra miela malonu, tai yra informatikai ir inžinerinių pakraipų studentai. Jie tiesiogine prasme yra puikūs koduotojai, programuotojai ir konstruktoriai. Patikėkit manim jie su tokiais projektais (savo sukonstruotais ar suprogramuotais) katais pas mane ateina, nieko daugiau nelieka sakyti kaip tik – WOW! That’s f*cking osome!!! Bet…Jie turi problemą – rašyti ir aprašinėti to ką yra padarę jie neturi jokio talento. Tokiems man visiškai negaila padėti – tu tik konstruok ir programuok, o tą ką tu sukonstravai ar suprogramavai, t.y. su tuo susijusios teorinės dalys, tyrimų rezultatų aprašymai ir t.t. – atiduokit žmonėms kas geriau išmano žodžio meną. It‘s absolutely harmless!!!

Gerų studijų ir neliūdnų darbų, Jums ir Mums.

Posted in Be kategorijos | Tagged , , , , | Leave a comment

Naudingi patarimai studentams renkantis rašytoją ir paslaugas

Pagrindinis šio straipsnio tikslas informacijos sklaida, siekiant supažindinti su rašto darbų paslaugų rinkos ypatumais. Pradėsiu nuo to, kad kiekvieno studento pareiga yra sąžiningai mokytis, lankyti paskaitas, ir rašto darbus rašyti savarankiškai. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad pažangūs studentai, t.y. tie kurie mokosi dešimtukais, savo baigiamuosius darbus rašo patys, ir rašytojų paslaugomis nesinaudoja. :) Mūsų studijų laikais (aš priklausau šiek tiek vyresnei kartai) tokių dalykų nebuvo, apskritai mes savo darbus savarankiškai rašėme,tuo metu nebuvo nei paklausos, nei pasiūlos. TAČIAU GYVENIME PASITAIKO ĮVAIRIŲ SITUACIJŲ: LAIKO TRŪKUMAS, STRESAS, PROBLEMOS GYVENIME, KITAIP TARIANT NIEKADA NEGALI ŽINOTI KAS GALI NUTIKTI, IR NIEKADA NEGALI ŽINOTI KUR IR KOKIOS PAGALBOS GALI PRIREIKTI. Daugelį metų bendrauju su studentais, jų psichologiniai portretai jau seniai yra man žinomi ir suklasifikuoti, galiu tik tiek pasakyti – toli gražu ne visi studentai ieško pagalbos pas rašytojus vien dėl to, kad jie tingi ar nori lengvai „prasmukti“. Esu girdėjęs daugybę visokių istorijų, daugelis iš jų yra panašios viena į kitą. Taigi su paklausa kaip ir viskas aišku, tačiau su pasiūla situacija yra šiek tiek sudėtingesnė. Mieli studentai, jei jau dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nusprendėte ieškotis rašytojų pagalbos, darykit tai apgalvotai ir apdairiai, nes rašto darbų rinka šiuo metu yra pakankamai apgaulinga ir komplikuota. :)

Patikėkit manim, mes, dirbantys šioje verslo srityje (man tai yra akademinio konsultavimo ir rašymo paslaugų verslas – aut. past.), tikrai žinome tą situaciją, kokia ji yra šiuo metu rinkoje, ir tikrai geriau nei bet kuris studentas vartantis skelbimų puslapius. Kartą jau teko rašyti apie tai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis rašytoją, tai buvo speros.lt forume. :) Ten buvo labai trumpai išdėstyti pagrindiniai punktai į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, tai buvo rašytojų amžius, patirtis, draugų rekomendacijos ir pan. Toks labai trumpas pranešimas, o dabar nusprendžiau jį praplėsti ir surašyti visas savo įžvalgas susikaupusias per daugelį metų, tam kad nereikėtų vėl ir vėl kartoti savo pastabų ir patarimų pavieniams asmenims telefonu. :)

Nėra tai jau taip paprasta rasti gerą rašytoją, kaip tai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jei nepažįsti šios rinkos subtilybių. :) Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažnai studentų ieškojimai yra dažnai spontaniški, chaotiški ir neapdairūs. Iš šono tai atrodo daugmaž taip: – aga, pilna čia tų skelbimų, paskambinsim bet kuriam ir padarys, svarbu kad nebrangiai imtų. :) Pasekmės: “mane išdūrė, apgavo, paliko”, paėmė pinigus ir dingo (!), gavau skolą, teko pačiam viską perdaryti iš naujo ir pan. :( Kaip atrodo ta rinka, ko reikėtų saugotis, į ką atkreipti dėmesį, šiuos ir kitus dalykus stengdavausi kiek įmanoma perteikti telefonu bendraudamas su potencialiais klientais ar šiaip interesantais, tačiau žodinė informacija ne visada pasiteisina. Todėl nusprendžiau – paprasčiau bus viską surašyti skaitymui priimtina forma. 😉 TAIGI, ŠIE PATARIMAI, TAISYKLĖS, PASTEBĖJIMAI IR ĮŽVALGOS YRA SKIRTI JUMS STUDENTAI. MANAU ŠI INFORMACIJA BUS NAUDINGA. :) Kadangi tai mano Internetinis blog’as, viską norėjosi perteikti linksmiau, vietomis galbūt šiek tiek ironiškai. :) Malonaus skaitymo. 😉

Taigi, žemiau pateikiami patarimai, pagrindiniai faktoriai, taisyklės ir pastebėjimai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį renkantis rašytoją, kuris galėtų parašyti kursinį darbą, referatą, bakalauro ar magistro darbą. Žiūrint iš praktinės pusės, į šias rekomendacijas vertėtų atsižvelgti renkantis paslaugos tiekėjus iš tos skelbimų gausos Internete. Rašytojų klasifikacijos apžvalga su aprašymais jau beveik paruošta, ir pasirodys mano blog’e artimiausiu metu.

1) Pirmas ir pats svarbiausias mano nuomone faktorius, į kurį aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad ir kaip tai paradoksaliai beskambėtų yra – besiskelbiančio rašytojo AMŽIUS. Taip taip, nenustebkit – būtent amžius. Smulkių darbų atlikimui tai gal ir neturi didelės reikšmės, tačiau ieškant rašytojo, kuris sugebėtų kokybiškai atlikti bent kiek sudėtingesnį bakalauro ar magistro darbą, amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį aš atkreipčiau dėmesį pirmiausia. Viskas labai elementaru, vaikinas ar mergina, 20-22 metų amžiaus, kurie skelbiasi, jog „greitai ir kokybiškai“ rašo magistro darbus… Toliau tęsti? :) Gerai padėsiu. Vaikinas ar mergina, 20-22 metų amžiaus – savo bakalauro darbo dar nėra rašę!!! O tokių tarp besiskelbiančių dauguma. Mąstykit logiškai!!! Iš kur pas juos įgūdžiai, patirtis ir kompetencijos reikalingos magistro darbui atlikti? Be to, ar žinote kad smegenų žievės sritys, kurios yra atsakingos už atsakomybę susiformuoja tik 24 gyvenimo metais? Tai tiesa ar ne, palieku spręsti Jums, kitaip tariant duodu peno pamąstymui. Tačiau, smulkiems darbams atlikti jauni studentai yra iš esmės tinkami, kažkas sutaupys laiko, kažkas užsidirbs “ant alaus”. Jokiu būdu nesmerkiu jaunų žmonių, kurie stengiasi kažkaip užsidirbti pragyvenimui, tačiau žiūrint iš paslaugos gavėjo, ir projektų (mano praktikoje kiekvienas darbas yra suprantamas kaip projektas, turintis įgyvendinimo pradžią ir pabaigą – aut. past.) valdymo pozicijos, paslaugos atlikėjo amžius yra labai svarbus kriterijus, į kurį verta atkreipti dėmesį. Taigi, pasistenkit būti įžvalgūs. :)

PRAKTINIAI PATARIMAI. Kaip nustatyti rašytojo amžių? Yra du būdai: vienas iš jų labai paprastas – amžių iš esmės galima nustatyti vien iš pokalbio telefonu, antra būdas dar paprastesnis – susitikti gyvai ir pabendrauti. Tai nėra labai sudėtinga, pabandykit. :) Aišku yra kita problema, dauguma studentų patys nenori gyvai rodytis, dėl to negali pamatyti ir paties rašytojo, taigi su amžiaus nustatymu gali būti tam tikrų keblumų, bet tai niekis. Kitaip tariant, amžius tai tik pradžia. :) Skaitykite toliau… :)

2) Antrasis faktorius – PATIRTIS, arba kitaip tariant, kiek laiko besiskelbiantis užsiima darbų rašymu. Nelabai linksmos patirties iliustracija pateikta aukščiau. (žr. 2 pav.) Čia pasistengsiu pateikti pamastymus ir įžvalgas susijusias su PATIRTIMI, žvelgiant į tai iš įvairių pusių. Neigiama patirtis niekam nėra maloni, ir vėliau be galo sunku kažkuo pasitikėti, kartą pabuvus apgautam. Pastaraisiais metais studentų pasitikėjimas rašytojais yra smarkiai kritęs, ir kartais be galo sunku pradėti dirbti su žmonėmis, kurie to pasitikėjimo išvis neturi. Apie pasitikėjimą šiek tiek vėliau.

Ar žinote, kad apie 80 proc. BESISKELBIANČIŲ INTERNETE YRA VIENSEZONIAI RAŠYTOJAI? :( Viensezoniai reiškia, kad jų rašymo potencialo užtenka tik vienam sezonui, po ko jiems arba “nuvažiuoja stogas” nuo per didelio krūvio ir įtampos, arba jie patyrę visą eilę nesėkmių vykdydami užsakymus pasitraukia iš šio verslo, arba tiesiog keičia el. pašto adresą ir „veikia“ toliau. Kažkoks procentas rašytojų lieka, kitaip tariant ištvermingiausi ir labiausiai užsispyrę (gerąja prasme). ČIA KAIP IR DAUGELYJE GYVENIMO IR VERSLO SRIČIŲ GALIOJA PARETO DĖSNIS 20/80. DVIDEŠIMT PROCENTŲ BESISKELBIANČIŲ YRA ŠIO BEI TO VERTI RAŠYTOJAI, KURIE TURI SUKAUPĘ PATIRTĮ, KITI AŠTUONIADEŠIMT PROCENTŲ YRA – MĖGĖJAI. 80 proc. SUKURIA RAŠLIAVĄ, KURIĄ 20 proc. RAŠYTOJŲ TENKA TAISYTI. 😕

Tie, kurie atlaikė bent tris sezonus (kalbu apie studentus, kurie dažniausiai dar studijuoja), jau yra šio bei to verti. Pavasarinį darbų sezoną aš prilyginu 15 raundų bokso ringe, ir tie kas atsilaiko – evoliucionuoja. Tiesa, yra ir priešingas evoliucijai kelias, daugelis prisitaiko ir pradeda veikti kitaip ieškodami “lengvų kelių”, nes tie kiti keliai – daug lengvesni. Jie tampa tikrais šešėlinio verslo atstovais, ir tai yra: darbų kopijuotojai, plagiatoriai, perpardavinėtojai arba tiesiog sukčiai. Kaip vienas kolega visai neseniai išsireiškė, “PER TOKIUS VELTĖDŽIUS, APIE VISUS RAŠANČIUOSIUS DARBUS VISI POTENCIALŪS UŽSAKOVAI SUSIDARO NEIGIAMĄ NUOMONĘ, JIE IR YRA KAIP TAS ŠAUKŠTAS DEGUTO SUGADINANTIS VISĄ STATINE MEDAUS”. Bet jau tokie lietuviško mentaliteto ypatumai, nes man per tiek metų vis dar sunkiai suprantamas fenomenas, kaip studentai gali apgaudinėti, tokius pat kaip jie – brolius studentus. Tiesa, tai jau ne rašto darbų rinkos, tai yra visos mūsų visuomenės ir švietimo sistemos liga.

Ar žinote, kad DU TREČDALIAI MANO KLIENTŲ, SU KURIAIS MAN TEKO DIRBTI, JAU TURĖJO NEGATYVIOS PATIRTIES UŽSISAKINĖDAMI PASLAUGAS, IR TURBŪT 9 IŠ DEŠIMTIES TURI PAŽĮSTAMŲ, DRAUGŲ, KURIE BUVO APGAUTI ASMENŲ, KURIE SKELBĖSI RAŠYTOJAIS. Na čia turbūt ne naujiena . :( Išsamių tyrimų apie sukčiavimų, apgavysčių ir nusivylimo mąstą Lietuvoje nėra ir, mano nuomone, juos atlikti būtų be galo sudėtinga. Tik nedidelė dalis „išlieja“ savo pretenzijas ar nusivylimus kur nors forumuose, dauguma studentų pasimoko iš savo klaidų, nutyli, nemiega naktimis, taiso patys ir pan. Nedaug studentų išdrįs atskleisti, kad jie bandė „apgauti“ ir patys buvo apgauti. :(

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, tenka po kelis, o kartais ir daugiau kartų per dieną klausytis verksmingų išpažinčių, apie tai kaip „kažkas kažką išdūrė, apgavo, paliko“. Dažniausiai tai būna tie patys, kurie kažkada skambino ir teiraujasi „dėl kainų“, po to nusprendžia – „pas juos brangu“, o galiausiai vėliau „atsikandę mažų kainų“, vis viena sukandę dantis skambina mums, su graudulingu prašymu – PADĖKIT… :( Rašau daugiskaita, nes norėčiau bent jau savo blog‘e atstovauti tuos rašytojus, kurie iš tiesų išmano mokslo darbų rašytojo amatą, o tokių yra, ir ne vienas. Ir patikėki, mums visai nepatinka, kai mus painioja kartu su įvairaus plauko sukčiais, aferistais ir šiaip diletantais.

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos „rašytojų“ darytų darbų, kurių niekas nepriima arba kitaip tariant „nepraleidžia“. Pusę iš jų atmetu iš karto, pranešdamas liūdną žinią, kad darbas greičiausiai yra plagijuotas, ir korektūros yra neįmanomos dėl laiko stokos (apie tai šiek tiek vėliau). Patikėkit, mums nėra sunku netgi iš akies nustatyti, kokia darbo kilmė, tai patvirtins bet kuris rinkos senbuvis. Be to, yra sąlyginai nesudėtingų testų ir metodikų, kurie leidžia nustatyti kiek procentaliai vienas ar kitas darbas galėjo būti plagijuotas.

Tiesa, pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos pačių studentų sąžiningai (arba ne visai) darytų darbų, kurių taip pat niekas nepriima. Iš esmės, tiek „nelabai vykę“ rašytojai, tiek sąžiningai savo darbus rašantys studentai, kuriems darbai tiesiog „nesigauna“, kenčia dėl elementarios patirties stokos. Juk tai dažniausiai būna arba pirmas kartas (bakalauro darbas) arba antras kartas (magistro darbas). :) Tačiau bet kuriuo atveju, SVEIKINU IR PALAIKAU TUOS STUDENTUS, KURIE SAVO DARBUS RAŠO SAVARANKIŠKAI. Aš esu šimtu procentų už tai! Tačiau paradoksas, sąžiningi studentai net su savo gerais norais ir sąžiningumu dažnai pralaimi prieš tuos, kurie pasinaudojo mūsų paslaugomis. :( Priežastys elementarios – ta pati anksčiau minėta patirties stoka, rašymo negalė, darbo vadovo abejingumas ir reikiamų įgūdžių nebuvimas. TODĖL KARTAIS VIEN GERŲ NORŲ IR SĄŽININGUMO NEUŽTENKA, NEPROŠAL KARTAIS IR SU MUMIS PASIKONSULTUOTI, BENT JAU DARBO PRADŽIOJE, KAIP TEISINGAI SUDĖLIOTI DARBO STRUKTŪRĄ, PARUOŠTI ĮVADINĘ DALĮ, TAM KAD PO TO GALĖTŲ DIRBTI SAVARANKIŠKAI. :)

PATIRTIES SUKAUPIMUI reikia vieno labai svarbaus dalyko – LAIKO. Jaunų rašytojų negalima per daug smerkti. Mano nuomone, šie jauni žmonės dažniausiai tiesiog pervertina savo galimybes, prisiimdami daugiau nei gali įgyvendinti. Priežastys elementarios: nesugebėjimas efektyviai planuoti savo darbo laiko, nepakankamai išvystyti įgūdžiai (sisteminis, analitinis mąstymas), “motyvacijos, norų ir sugebėjimų neatitikimas” – visiems kažkodėl atrodo, kad rašymas yra labai lengvas darbas ir lengvi pinigai. Taip pat patirties, kompetencijų ir talento (nežinau kaip kitaip įvardinti ) trūkumas.

STUDENTAI NEPRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS, TAIP PAT DARO VIENĄ KLAIDĄ UŽ KURIĄ PATYS DAŽNIAUSIAI IR MOKA – ATIDUODA RAŠYTI SAVO DARBUS LYGIAI TOKIEMS PATIEMS KAIP JIE. Pavyzdžiai:

– jauna mamytė studentė atiduoda rašyti savo darbą tokiai pačiai jaunai mamytei, abi jos augina mažus vaikus ir abi jos turi daugmaž vienodai laiko;

– studentas tinginys gali atiduoti rašyti „už mažą kainą“ tokiam pačia tinginiui ir veltėdžiui, kuris tingės… „rašyti“, paims avansą ir dings “kaip į vandenį”;

– amžinai stokojantis laisvo laiko jaunas verslininkas gali atiduoti rašyti neakivaizdininkui, kuris taip pat daug dirba, ir to laisvo laiko turi turbūt ne ką daugiau nei jo užsakovas.

Tai tik keli pavyzdžiai iš gyvenimo, o jų iš tiesų yra begalės. Taigi, šiais ir panašiais atvejais nėra ko per daug stebėtis, kad darbų pridavimo terminai, kurie kaip aš vadinu iki tol jau „degė“, vėliau gali pradėti „degti“ dar labiau, o RAŠTO DARBO „KOKYBĖS“ NEBUVO IR NEBUS, NES PASLAUGŲ TIEKĖJAI, KAIP JAU BUVO MINĖTA, SAVO PATIRTIMI IR KOMPETENCIJŲ LYGIU DAŽNAI MAŽAI KUOM SKIRIASI NUO UŽSAKOVŲ.

Taisyklų be išimčių nebūna, pasitaiko ir tarp jaunų studentų talentingų žmonių, tačiau patikėkit manimi, joks laisvalaikiu rašantis asmuo, nesvarbu vaikinas ar mergina, studentas ar bedarbis (-ė) nesusilygins su darbų apimtis profesionaliais rašytojais ir konsultantais, kurie dirba šį darbą ir iš to gyvena. Čia nėra jokių didelių paslapčių ar konspiracijos teorijų, viskas labai paprasta. RAŠYTOJAI TURI PER DAUG METŲ IŠDIRBTAS INFORMACIJOS RINKIMO IR RAŠYMO METODIKAS, RAŠYMO STILIŲ (!) IR LAIKO PLANAVIMO SISTEMĄ, TUO TARPU MĖGĖJŲ (NENORIU NIEKO ĮŽEISTI) RAŠYMO METODIKOS VISIŠKAI NIEKUO NESISKIRIA NUO TŲ PAČIŲ STUDENTŲ, KURIE UŽSISAKO DARBUS. TŲ PAČIŲ RAŠYMO METODIKŲ, KURIOS DAŽNIAUSIAI IR PRIVEDA JUOS PRIE „KŪRYBINĖS KRIZĖS“, “RAŠYMO NEGALIOS” AR PSICHOLOGINIŲ BLOKŲ, KURIE SAVO RUOŽTU ATVEDA Į AKLAVIETĘ, KAI ASMUO NEBEŽINO KĄ TOLIAU DARYTI. Tiesa, iš tos beviltiškos situacijos išeitis dažniausiai surandama, kas daugiau belieka, tik – Copy-Paste. Universitetuose deja rašymo meno nemokina, jei mokintų, mes darbo tiek neturėtume. 😀 Rašymo metodikų ir rašymo (kopijavimo) įpročių, kurie išmokstami vidurinėje mokykloje, kitaip nei primityviais, chaotiškais ir didelių laiko resursų reikalaujančiais nepavadinčiau. IŠ ČIA DAŽNIAUSIAI ATSILIKIMAS NUO UŽSIBRĖŽTŲ TERMINŲ, MINĖTOS KŪRYBINĖS KRIZĖS, ŽEMA DARBO KOKYBĖ, NEPASITENKINIMAS, IR STRESAS. Patikėkit, žmonių įvaldžiusių ir dirbančių pagal tam tikras metodikas tikrai nedaug, šiuo metu praktiškai ant pirštų galima suskaičiuoti, apie tai vėliau.

Mėgėjų ir profesionalų problema egzistuoja daugelyje kitų paslaugų sričių, tokių kaip, paimkim žinomesnius dalykus, tokias paslaugas kaip pvz.: vestuvių dainininkai ar vestuvių fotografai. Yra tekę bendrauti ir su vienais ir su kitais. Dauguma iš jų taip pat neslepia savo pykčio ir nusivylimo, jog pseudo-atlikėjų, ar pseudo-meistrų kaip jie sako „priviso“ labai daug, tokių kurie darbo dienomis dirba visiškai su šia kūrybine veikla nesusijusį darbą, o savaitgalį išeina padainuoti, pafotografuoti vestuvių ir tokiu būdu skelbiasi profesionaliais dainininkais ir fotografais. Na iš vienos pusės gal ir nieko blogo, kai žmonės stengiasi užsidirbti papildomai, tačiau iš kitos pusės… Viena tikra istorija iš gyvenimo: vienas toks statybininkas-fotografas, kartą mano paklaustas, kokias programas jis naudoja nufilmuotos video medžiagos montavimui, atsakė: – Windows 2000. Atsimenu sėdėjau ant kėdės, ir vos laikiausi… iš paskutiniųjų. LOL 😀 Kitaip tariant, ir taip aišku, kad jis video montažu apskritai neužsiima. :)

Patikėkit manim, yra didelis skirtumas, tarp žmonių, kurie sakykim dirba scenoje ar stovi už objektyvo daugiau nei dešimt metų, ir tų, kuriems tai tiesiog dar vienas būdas prasimanyti iš kažkur pinigų. Atrodytų kas čia sudėtingo, nusipirkau sintezatorių, mikrofoną, garsiakalbius, išsitraukiu iš Interneto tekstus ir jau galiu dainuoti, arba nusipirkau gerą fotoaparatą iš Topo Centro, pažiūrėjau į objektyvą, nuspaudžiau mygtuką ir aš jau vestuvių fotografas. Ne, mielieji mano, ta pati fotografija taip pat yra labai sudėtingas menas. :) Čia yra daugybė niuansų, kuriuos žino tik profesionalai, tokių kaip: kiek reikia priverti objektyvo diafragmą, tam kad išgauti reikiamą ryškumo gylį, kaip teisingai suvesti baltos spalvos balansą, bet kuris fotografas profesionalas Jums pasakys, kad visi auto režimai visuomet blogai veikia, kai nėra pastovaus šviesos šaltinio ir pan. Profesionalaus fotografo darbas nėra vien mygtuko paspaudimas! Analogiška situacija yra su darbų rašymu: moku įsijungti kompą, dirbu su Word’u ir Excel’iu – rašau darbus. VESTUVĖS KAIP IR DIPLOMINIO DARBO GYNIMAS, BŪNA TIK KARTĄ GYVENIME, NESUGADINKIT BRANGIŲ (ATSAKINGŲ) GYVENIMO MOMENTŲ. :) ATMINKIT, BET KURIS DARBAS REIKALAUJA TAM TIKRŲ ĮGŪDŽIŲ IR PROFESIONALUMO, PATIRTIES IR KOMPETENCIJŲ, KURIE ATSIRANDA TIK PO DAUGELIO SUNKAUS DARBO IR PRAKTIKOS METŲ.

Tiesa pradžia pas visus buvo, nuo kažko pradėti visuomet reikia, ir pirmus darbus net ir senbuviai dažnai prisimena su šypsena. :) PAKLAUSIT AR YRA SKIRTUMAS TARP “TUOMET” IR “DABAR”? ATSAKYSIU, IR BET KURIS RAŠYTOJAS ATSAKYS TĄ PATĮ – SKIRTUMAS MILŽINIŠKAS. Tačiau yra vienas esminis momentas, kurį aš stebiu paskutiniu metu. Kuo skiriasi ta taip vadinama jaunų rašytojų karta, nuo rašytojų senbuvių, kurie seniai dirba? Man susidaro įspūdis, kad jaunoji karta nieko kito kaip tik švaistytis ryškiomis reklaminėmis frazėmis skelbimuose, ir drabstytis purvais komentaruose, daugiau nieko nemoka. 😕 Čia mano subjektyvi nuomonė, galit su ja sutikti, ar nesutikti, čia jau Jūsų reikalas, tačiau aš žinau vieną dalyką – kai mes pradėjome kažkada dirbti, mes nesidrabstėm purvais, o mokėmės, mokėmės, mokėmės, daug mokėmės… Daug dalykų buvo nauji ir nežinomi, daugelis sričių buvo visiškai nežinomos, tyrimo metodai, informacijos rinkimo metodai, taikomosios programos, visa tai reikėjo išmokti. Kiek man teko bendrauti su kolegomis, bet kuris iš jų tai patvirtins, pradžia buvo sunki, mokytis daug reikėjo, bet… išmokom. :) Ir mes tam tikra prasme net didžiuotis savimi galim, toks ilgas kelias buvo nueitas. :) Grįžtant prie „viensezoninių“ rašytojų, reikėtų pateikti „rašytojų senbuvių“ apibrėžimą, t.y. kas jie tokie, ir kodėl išsilaikė, sukaupė didelę patirtį, evoliucionavo, kodėl vis dar rašo. Na kiekvienas iš jų turėjo savo pradžią, kažkam galbūt neužteko dėstytojo algos ir trūko pinigų šeimos išlaikymui, kažkam tai buvo proga pasimankštinti tarpuose tarp projektų struktūriniams fondams, kažkam sunkiu gyvenimo laikotarpiu buvo pragyvenimo šaltinis netekus darbo. Kitaip tariant istorijų daug yra. Mano istorija prasidėjo nuo vertėjavimo, taip mano sritis buvo vertimai iš anglų kalbos (20lt. lapas buvo kiek pamenu, senais laikais visai geri pinigai buvo), tiesiog kartą kažkas pasiūlė: – o tu viso darbo negalėtum padaryti? KAIP DAŽNIAUSIAI BŪNA SU ĮVAIRIAIS POMĖGIAIS, KURIE VĖLIAU TAMPA GYVENIMO DALIMI: PATIKO, UŽSIKABINAU, IR PASILIKAU. :) Tiesa, nepažįstų nei vieno senbuvio, kuris dirbtų vien dėl pinigų, tai labai ne kokia motyvacija, tiesus kelias į neurozę ir depresiją. Tai kaip šuoliai parašiutu, lenktynės, ekstremalios sporto šakos, kovos menais, ten kur vien su „pinigine motyvacija“ niekur toli nenuvažiuosi. PINIGAI SVARBUS FAKTORIUS, BET TIK KAIP MAINŲ PRIEMONĖ UŽ SUGAIŠTĄ LAIKĄ IR IŠEIKVOTĄ ENERGIJĄ. PAŽINIMO DŽIAUGSMAS YRA KUR KAS RIMTESNIS MOTYVATORIUS. TAI YRA KAIP MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PARADIGMOS REALIZAVIMAS, APIE KURIĄ DAŽNAI KALBAMA, BET NIEKAS TIKSLIAI NEŽINO KAIP TAI REALIZUOJAMA. :) Mokslo darbų rašymas ir studentų konsultavimas, man kaip tik ir yra tokia realizacija. :) Be noro mokytis, pažinti kažką nauja, pastoviai tobulėti tokio darbo dirbti neįmanoma. Kokia mūsų ateitis? Projektų ir sumanymų daug yra, pastaruoju metu rašytojai yra taip pat labai linkę į konsolidaciją ir bendradarbiavimą. Galbūt netolimoje ateityje susikurs rašytojus vienijanti asociacija arba Internetinė bendruomenė. Sričių kuriose mes galime realizuotis yra begalės, pradedant švietimo, mokslo, publicistikos, projektų valdymo ar politiko karjera (juokauju :D) ghostwriting’as arba copywriting’as tarptautiniu mąstu. Toks kūrybinis, intelektualinis potencialas, drauge su žinių bagažu nerealizuoti savęs tiesiog negali. :)

Taigi, patirtis plečia mokslo sričių spektrą. Platus spektras yra viena iš svarbesnių sąlygų, norint sėkmingai dirbti šiame versle, specializacijos vien tik socialiniuose moksluose, tokiuose kaip vadyba ir administravimas tikrai neužtenka. :) Jei Jums dar neteko susidurti su, kaip aš vadinu plataus spektro rašytojais, parašiusiais ne vieną šimtą darbų (neišsigąskit), – pabandykit Jiems paskambinti (telefonus galiu duoti :) ). Patikėkit manim, geriau nepradėkit žaisti su jais proto mūšio „kieno intelektas kietesnis?“, greičiausiai pralaimėsit iš karto. Su intelektu ir iškalba pas juos viskas tvarkoje. Jau pirmo telefono pokalbio metu toks rašytojas Jums gali „sugeneruoti“ preliminarų planą ir viso darbo viziją per kelias minutes, t.y., tai kas Jums nesigaudavo ištisus beviltiško „noro pradėti rašyti“ mėnesius, Jūsų baigiamojo darbo temos struktūrą, sudėtines dalis, kaip galėtų atrodyti skyriai, poskyriai, mokslo vadovėlių autorių pavardes, kokie tyrimo metodai čia labiausiai tiktų. O galbūt netgi papasakos apie Jūsų studijuojamą sritį tokių dalykų, apie kuriuos net nežinojote. Iš kur jie tokie gudrūs paklausite? Na, atsakymas gan paprastas – Jums tai pirmas ir greičiausiai paskutinis magistro darbas šia tema, o rašytojui tai tas pats, kaip „riešutus gliaudyti“, iš tos srities, ar tai būtų, politologija, viešasis administravimas, edukologija, specialioji pedagogika, administracinė ar civilinė teisė, ekonomika ar, galų gale, verslo vadyba ir marketingas, iš šių sričių jau yra parašyta ne vienas, ne du, ir ne dešimt mokslo darbų. Tai kodėl gi mums nežinoti literatūros, susijusios su šiomis sritimis, mokslinių straipsnių, tyrimo metodikų ir panašių dalykų, kuriuos vadinu „žinojimu, kas su kuo valgoma“? Savaime suprantama, visko pasaulyje žinoti neįmanoma, man pačiam savo laiku teko daug mokytis ir gilintis į sritis, su kuriomis anksčiau neteko susidurti. Sunku kažkada buvo, tai patvirtins kiekvienas, mokslo šaknys karčios. 😕 Patikėkit manim, tai rašytojų darbas nėra paprastas ir nėra lengvas. TAM REIKALINGAS, BE GALO GREITAS ANALITINIS IR SISTEMINIS MĄSTYMAS, LABAI GERA ATMINTIS, GEBĖJIMAI PER TRUMPĄ LAIKĄ IŠANALIZUOTI DIDELĮ INFORMACIJOS KIEKĮ, ĮVALDYTOS GREITO SKAITYMO TECHNIKOS, GEBĖJIMAS NAUDOTI SKIRTINGUS ANALIZĖS METODUS, GEBĖJIMAS INTERPRETUOTI, ADAPTUOTI, SISTEMINTI INFORMACIJĄ, GEBĖJIMAS DARYTI ĮŽVALGAS. Jau nebekalbu apie tai, kad daugelis dalykų rašymo proceso metu dažnai vyksta pasąmoniniame lygmenyje, o to neįmanoma nei atvaizduoti, nei nupasakoti. KITAIP TARIANT – TALENTĄ REIKIA TURĖTI. :) Na bet apie aukštas materijas daugiau nebesiplėsime.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

PAGRINDINĖ MINTIS, KURIĄ NORĖJAU PERTEIKTI ŠIAME SKYRELYJE YRA ANKSČIAU MINĖTAS PARETO DĖSNIS 20/80, KITAIP TARIANT – RAŠYTOJAI IR ŠIAIP MĖGĖJAI. SKIRTUMAS TARP VIENŲ IR KITŲ – DIDELIS. Vienas iš mano kolegų darė rašytojų rinkos analizę, plunksnos brolių skelbimuose yra tarp aštuoniasdešimt ir šimto, o tų kuriuos galėtų pavadinti senbuviais jo teigimu, Lietuvoje yra 5-8 žmonės. Nesistebėkit – taip jau yra. TAIGI PASISTENKIT SUŽINOTI, KIEK LAIKO JIS UŽSIIMA ŠIUO AMATU, KOKS PASLAUGOS TIEKĖJO UŽIMTUMAS, AR JIS TURĖS LAIKO IŠSIMIEGOTI JEI TO REIKĖS(!), NES TAI BE GALO SVARBUS MOMENTAS, AR JIS DIRBA PILNĄ DIENĄ, AR TAI JAM TIK ŠIAIP “HOBIS”, KIEK LAIKO JIS JAU DIRBA, KIEK LAIKO JAM PRIREIKS JŪSŲ DARBUI ir pan.

a) Vienas iš būdų sužinoti kiek patirties turi vienas ar kitas rašytoju besiskelbiantis asmuo – jei įmanoma, susitikti ir mandagiai paprašyti bent „iš toli“ parodyti jo rašytus darbus, idealiausias variantas gyvai susitikus. Jei rašytojas turi bent kiek patirties, tai jo katalogų skaičius turėtų viršyti bent jau kelias dešimtis. Rašytojų, ar studentų, kurie yra „tarpuose tarp studijų“ parašę vos kelis darbus, o tokių šiuo metu yra dauguma, net nevadinu rašytojais, nuoširdžiai Jums tai sakau. 😕 Tiesiog, mandagiai paprašykite kaip nors įrodyti, kad jie turi PATIRTIES. Tai nėra sudėtinga. :)

b) Kiekvienas rašytojas dažniausiai specializuojasi keliose iš mokslo sričių. Vieni labiau orientuoti į informatiką, kiti į inžinierinius mokslus, treti į socialinius mokslus. Aš irgi turiu savo specializaciją, mokslo sritis, kurios man gerai žinomos. Atkeipkite dėmesį į tai, skelbimuose dauguma besiskelbiančių dažniausiai išvardina savo sritis, taigi rinkitės pagal tai, ko Jums reikia. Tačiau vėlgi, atsargiai su specializacijom, grįžkit prie pirmo punkto ir bent jau paklauskit “kiek tau metų?”, antram-trečiam kurse besimokantys vargiai žinos savo studijuojamą dalyką pakankamai gerai, tam kad parašytų bakalauro darbą.

c) Dar vienas subjektyvus faktorius, sakau „dar vienas“, nes kitų šiuo metu nežinau, yra registracijos laikas speros.lt. Tai kol kas vienintelis lietuviškas Essay Mills portalas, kuris turi nors ir pakankamai skurdžią, tačiau vis viena šiokią tokią rašytojų direktoriją, ir šiokį tokį forumą. :) Kitos duomenų bazės ar atviro diskusijų forumo, kuriame bendrautų rašytojai ir studentai aš nežinau. Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, bet speros.lt galima rasti informacijos apie tai kiek laiko registruotas asmuo yra užsiregistravęs sistemoje, kiek žinučių parašęs, jo I.P. adresas, na ir, aišku, jo pasisakymai forume. Speros.lt administracijos galima netgi užklausti vieno ar kito I.P. adreso žinučių išklotinės. Teko tai vieną kartą jau daryti, tam kad teisybę atrasti. :) Pamatytumėt gan įdomių dalykų, tokių kaip pvz. kiek po vienu ir tuo pačiu I.P. adresu gali slėptis registracijos vardų. :) El. pašto adresą ir telefoną (apie tai ketvirtame skyriuje – aut. past.) keisti nesunku, tačiau gyvenamosios vietos taip greitai juk nepakeisi. 😀 Norėjau įdėti prinscreen’ą tos išklotinės kurią gavau , bet po to pagalvojau, tiek to, gal kada kokį nors straipsnį apie blackmailinimą kai rašysiu, gal tada įdėsiu. :) Tačiau, registracijos laikas ar I.P taip pat yra subjektyvūs kriterijai, bet pakankamai informatyvūs. Tačiau vienas iš patikimiausių kriterijų yra – rekomendacijos.

3) Taigi, trečias kriterijus – REKOMENDACIJOS. Beveik šimtu procentų pasiteisinantis dalykas visose paslaugų srityse. Idealiausias variantas rinktis paslaugų tiekėją, su kurio yra turėjęs pozityvios patirties, Jūsų geras pažystamas. Kalbu apie draugų, kolegų, kursiokų rekomendacijas. Klientai, kurie ateina per rekomendacijas iš tiesų yra parankūs žiūrint ir iš mano kaip rašytojo pozicijos, jie būna draugiški ir pozityviai nusiteikę. Tiesa, mažas pastebėjimas nemaišykit rekomendacijų su „užsakomaisiais postais“ forumuose. Kalba eina tik apie žodines rekomendacijas. Užklauskit tos pačios Speros.lt administracijos I.P. adreso išklotinės, ir greičiausiai sužinosit, kad tokie “rašytojai” pagyrimus rašo patys sau. 😀

IŠ KITOS PUSĖS, REMDAMASIS SAVO ASMENINE PATIRTIMI GALIU TEIGTI, JOG REKOMENDACIJOS TAIP PAT SLIDUS DALYKAS, IR LIETUVOJE ŽMONĖS NĖRA TOKIE JAU DOSNŪS IR DĖKINGI, YPATINGAI KAI KALBAME APIE TOKIĄ PASLAUGŲ SRITĮ KAIP RAŠTO DARBŲ RAŠYMAS. Kuris diplomuotas magistras ims girtis, kad jo magistro darbas iš tikro buvo ne jo rašytas? 😕 Be to, kartu su magistratūros studijų pabaiga dažniausiai nutrūksta visi ryšiai su bendrakursiais, nes studijos iš esmės jau kaip ir baigėsi. Taigi rekomendacijos iš lūpų į lūpas dažniausiai plinta tik tarp besimokančių studentų.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

a) Jei kalbėti iš praktinės pusės, GALIU PAREKOMENDUOTI GAN PAPRASTĄ BŪDĄ REKOMENDACIJOMS GAUTI, TAI YRA – TIESIOG PAPRAŠYTI BENT KELIŲ BUVUSIŲ RAŠYTOJO KLIENTŲ EL. PAŠTO ADRESŲ, TAM KAD JIE PATYS GALĖTŲ JIEMS PARAŠYTI, PATEIKTI UŽKLAUSIMĄ, PASITEIRAUTI, IŠGIRSTI JŲ NUOMONĘ IR REKOMENDACIJAS. Tai yra ganėtinai efektyvus, saugus ir tuo pačiu metu konfidencialus būdas, jei nėra galimybės susitikti gyvai, tai veikia. Abipusis pasitikėjimas yra svarbus faktorius mūsų darbe, apie tai kiek vėliau.

b) DAR VIENAS PATARIMAS, LABAI PAPRASTAS, AŠ JĮ VADINU – “TESTDRIVE”. Semestro eigoje reikia priduoti pakankamai daug įvairių kursinių darbų ir referatų, nepagailėkit kelių šimtų litų tam kad išbandyti vieną ar kitą rašytoją. Tokiu būdu galima sužinoti jo rašymo stilių, kaip jis laikosi elementarių tvarkos ir metodinių reikalavimų ir pan. TAI PADĖS SUDARYTI PAKANKAMAI GERĄ VAIZDĄ APIE PASLAUGOS TIEKĖJO GALIMYBES, IR VĖLIAU PASIRINKTI, KUR KREIPTIS PAGALBOS RAŠANT BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO AR MAGISTRO DARBĄ. Sėkmės taikant. :)

Idealu, kai kas nors gali rekomenduoti. Na, o jei neturit gerų draugų ir pažįstamų, kas galėtų kažką rekomenduoti, ir kol kas nesusipažinote su rašytojais, skaitykite toliau… :)

4) Dar vienas kriterijus, kuris iš esmės siejasi su pirmu ir antru punktu, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai yra KONTAKTINIAI DUOMENYS IR SKELBIMAI. Suprantu skamba banaliai , bet paskutiniaisiais metais tai tapo daugiau nei aktualu. Internete pilna sukčių ir apgavikų, jaunų žmonių dažniausiai tų pačių studentų, kurie apgaudinėja savo brolius studentus. Taigi, į ką reikėtų dėmesį yra: el. pašto adreso struktūra, bei el. pašto adreso amžius, tai yra kiek laiko jis naudojamas. Antrasis faktorius yra iš esmės pats svarbiausias. Paaiškinsiu kodėl. Iš esmės logika čia gan paprasta, senas el. pašto adresas – senas rašytojas, naujas el. pašto adresas – jaunas (naujas) rašytojas. Ta pati situacija su telefonais. Seni rašytojai naudoja vieną ir tą patį telefono numerį daugelį metų. Asmeniškai aš net nematau prasmės savo telefono numerio keisti, net jei kitas operatorius pasiūlytų labai geras sąlygas. Klausimas: jūs rinkdamiesi produktus ar paslaugas atkreipiate dėmesį į tai kiek laiko įmonė dirba rinkoje, kiek jos vardas yra žinomas/nežinomas. Kaip Jums įmonė, kuri keičia pavadinimą du kartus per mėnesį ar netgi dažniau? Būtent tokia situacija yra su įvairaus plauko sukčiais, apgavikais ir rašto darbų perpardavinėtojais, kurie šiuo metu gausiai skelbiasi Internete. Patikėkit manim, dažniausiai keičiantys el. pašto adresus yra 99 proc. įvairaus plauko aferistai ir šiaip lengvabūdžiai, ieškantys lengvų pinigų. Išankstinio mokėjimo kortelės pigios, o naują el. pašto adresą susikurti nekainuoja nieko. Taigi, mano patarimas, atkreipkit į tai dėmesį.

Kaip atskirti ar el. pašto adresas naujas ar senas? Na visų pirma seni rašytojai, kuriems šis amatas jau tapo legalia veikla naudoja tik vieną el. pašto adresą, ir net negalvoja jo keisti, nes tai yra tam tikra prasme vos ne kaip prekinis ženklas. Naujo emalio sukūrimas ir jo „išpopuliarinimas“ kainuoja labai daug laiko. Dariau eksperimentą, buvau susikūręs ghostwriter2011@gmail.com, tam kad jis rezonuotų su mano Internetinio puslapio http://www.ghostwriter.lt/ adresu. Ir ką Jūs galvojate? Beveik niekas nerašydavo į šį el. pašto adresą, visus laiškus su užklausimais ir toliau gaudavau senu el. pašto adresu, taigi šios idėjos greitai teko atsisakyti, ir tiesiog toliau naudoti savo seną gerą djdainius@yahoo.com. Iš savo kolegų, kuriuos aš pažįstu, visi be išimties naudoja vieną ir tą patį kaip aš vadinu „seną gerą el. pašto adresą“, kurį visi žino ir prie kurio visi yra pripratę.

Kaip atsikirti naujus skelbimus, arba kitaip tariant „naujokus“, tai yra tuos, kurie paprastai skelbiasi „aukščiausia kokybė-žemiausia kaina“. Galiu pavyzdžių keletą pateikti. Nepriimkit asmeniškai, nes į asmeniškumus netaikau, tiesiog imu dažniausiai pasitaikančias ir mano nuomone ne visai vykusias skelbimų antraščių formuluotes.

Pirmas pavyzdys. Asmeniškai juos vadinu „statybininkų skelbimais“. :) Skelbimas „TIKRAI ATSAKINGAI IR KOKYBIŠKAI RAŠOME MAGISTRO DARBUS“, man skamba kaip „TIKRAI ATSAKINGAI IR KOKYBIŠKAI GLAISTOME IR TINKUOJAME SIENAS“. Iš kur pas žmones tiek fantazijos? :) Tikrai nenoriu nieko įžeisti, ypatingai žmonių, kurie būtent taip yra suformulavę skelbimą, tačiau pats žodis kokybė čia ne visai tinkamas, kokybiškai galima sienas glaistyti, bet jau tik nerašyti. Nerašyčiau aš čia tų eilučių, jei ne pavasario sezonas, kai kiekvieną dieną tenka matyti ir taisyti tuos „atsakingai ir kokybiškai“ parašytus darbus. KUR DINGSTA TAS ATSAKOMYBĖS JAUSMAS, KAI SKELBIMO AUTORIUS NEKELIA RAGELIO IR NEATSAKO Į KLIENTO LAIŠKUS? KUR RASTI TĄ KOKYBĘ, KAI MAGISTRO DARBO TEORINĖ DALIS LABIAU PANAŠI Į PADRIKĄ RAŠINĮ, BE JOKIOS AIŠKIOS STRUKTŪROS IR TURINIO? Rašau visai rimtai, tokių atvejų yra begalės ir paskutiniais metais jų vis daugėja, bet kuris rašytojas senbuvis tai patvirtins – mes taisome tas „neatsakingai ir nekokybiškai nuglaistytas sienas“.

Antras pavyzdys. Skelbimai „MŪSŲ DARBAI YRA VERTINAMI TIK DEŠIMTUKAIS“, “GARANTUOJAME AUKŠČIAUSIUS ĮVERTINIMUS”, “PAS MUS DIRBA TIK AUKŠČIAUSIOS KLASĖS SPECIALISTAI” ir pan. Vienas patarimas – nekreipkit per daug dėmesio į tokius skelbimus apskritai, o jei jau visi darbai taip jau gerai vertinami, paprašykit kad darbų recenzijas bent parodytų. :) Vertinimai ir įvertinimas yra ant tiek subjektyvūs dalykai, ir čia tiek daug kintamųjų, kurių neįmanoma nei pasverti, nei pamatuoti, nei kontroliuoti, kalbu apie žmogiškuosius faktorius. Kaip manęs klausia: – o kokį pažymį aš gausiu? Visuomet atsakau: – įvertinimų nepardavinėju, kaip apspiginsit, tiek ir turėsit.

Trečias pavyzdys. Skelbimas „DEŠIMTIES (PENKIOLIKOS) METŲ PATIRTIS RAŠANT DARBUS“, parodykit man tą žmogų gyvą. Rimtai sakau, telefonas mano kontaktuose yra, skambinkit, paskirsim susitikimą Vilniuje, atsigersime arbatos, man bus be galo įdomu susipažinti su dar vienu plunksnos broliu (sese). :) Nes senbuviai tarpusavyje ir taip bendrauja, susiskambina ir pajuokauja, ir patirtimi pasidalina. :) Mes nekonkuruojame tarpusavyje, klientų mums užtenka. 😉 Bet kad taip penkiolika metų atlaikyti tokį maratoną, nerealu būtų pamatyti tokį žmogų. Atskleisiu kas dažniausiai gali slėptis po tokiom skelbimų formuluotėm, ir kaip remiantis semantine analize tokį skelbimą galėtų kitaip perskaityti. :) Kieno tai skelbimas? Atsakymas: laikinas bedarbis (-ė) arba dėstytojas (-a). Pirmas tiesiog prarado darbą, kitas slaptai uždarbiauja. (nei vieno, nei kito atvejo neteisiu –aut. past.) O patirtį nesunkiai galima apskaičiuoti. Tarkim 4 metai bakalauro studijų, 2 metai magistro studijos, dar doktorantūra, atimkim šiuo metus iš „patirties metų“ ir gausime sąlyginai teisingą metų skaičių, kuris greičiausiai nelabai atitiks arba visiškai neatitiks realios situacijos. Jei jau taip skaičiuoti, jei man pradėti dėlioti visus savo studijų metus, visus tuos metus smulkūs rašo darbai pasitaikydavo tik epizodiškai, tai mano stažas turbūt bus netoli dvidešimt metų. :) Tačiau aš asmeniškai esu linkęs skaičiuoti tuos metus, kuomet į šį verslą pasinėriau visa galva. Nors apie patirtį jau buvo kalbėta, noriu dėmesį atkreipti, tai yra – PATIRTIS YRA MATUOJAMA NE METŲ SKAIČIUMI, O APIMTIMI DARBŲ ATLIKTŲ PER TUOS METUS . Vienas, du ar daugiau darbų per metus, tai ne patirtis. Vienas kunigas man pasakojo komišką, beveik anekdotinę situaciją iš gyvenimo, tiesa tokių pavyzdžių gyvenime daug yra, apie tai kas yra patirtis ir kas nėra. Sako: – ateina pas mane pora, nori tuoktis. :) Klausiu: – kiek laiko Jūs pažystami? Sako: pusė metų. Po klausia: – o kur susipažinot? Atsako: – Internete. O kur Jūs abu gyvenat? Sako: aš Mieste N, ji – Mieste M. (miestai pakankamai nutolę vienas nuo kito :) ) Toliau klausia kunigas: – tai jei Jūs gyvenate skirtinguose miestuose, kaip Jūs tada bendravote? Atsako jauna pora: – du kartus per mėnesį važinėdavom savaitgaliais vienas pas kitą. Kunigas: – tai palaukit jaunuoliai, gaunasi taip, kad Jūs pažįstami esat tik tris savaites, ir jau iš karto tuoktis norit!!!? 😀 Va tokia iliustracija, apie tai kas yra, o kas nėra patirtis, ir kaip skirtingai ją kartais žmonės matuoja. :)

Kaip atsikirti naujus/senus rašytojų kontaktinius duomenis? Pradžiai rekomenduoju pažiūrėti speros.lt, kiek laiko jie registruoti ir ar registruoti apskritai. Toliau eina, el. pašto formuluotė, čia galioja viena taisyklė – kuo trumpesnis pavadinimas, tuo geriau. Kaip žinia, „gauti“ gerai skambantį pavadinimą pvz. Gmail ar kitoje sistemoje nėra lengva, nes dauguma „gerų“ vardų jau yra užimti. Taigi, tie kas renkasi naujus el. pašto adresus skelbimams renkasi iš to kas yra. Pasistenkit aplenkti arba bent jau gerai patikrinkite ilgus el. pašto adresus, kurių formuluotė daugmaž tokia: jumsgeraimangerai@gmail.com, studijosbeproblemu@gmail.com, jusuirmususekme@gmail.com, pagalbastudentamsvisada@gmail.com, visimagistraipigiai@gmail.com, auksciausiasivertinimas@gmail.com, toliau seka el. pašto adresų adresai su skaičiai rašytojai7777@gmail.com, studijos285@gmail.com, studijos1234@gmail.com, diplominiai4you2@gmail.com, diplominis77@gmail.com, diplominis88@gmail.com, diplominis99@gmail.com, ir panašiai. 99 proc. tikimybė, kad tai naujų rašytojų el. pašto adresai. Pastaba: visi aukščiau išvardinti el. pašto adresai yra išgalvoti ekspromtu per kelias minutes, ir nieko bendro su tikrais skelbimų lentose besiskelbiančiais neturi. Tarp besiskelbiančių po naujais adresais galbūt tikrai yra talentingų ir darbščių žmogiukų, tačiau juos rasti reikia… 😕 Beieškant gali tekti daug telefono sąskaitos išeikvoti. 😕 Taigi, skirkit bent šiek tiek laiko el. pašto adresų struktūros semantinei analizei. Jei man reikėtų ieškoti paslaugos tiekėjo, kas įgyvendintų vieną ar kitą projektą, aš bet kokiu atveju ieškočiau rinkos senbuvių, nežiūrint į gausią pasiūlą paslaugų Internete, sakau tai atvirai ir nuoširdžiai.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

a) Mano praktikoje 80proc. apsikeitimų informacija vyksta el. paštu, taigi pradžiai patartina padaryti mini susirašinėjimą-užklausą, tačiau po to aš visgi rekomenduoju visiems – SKAMBINKITE, KALBĖKITE, TARKITĖS. Išdėstykite visas savo “bėdas”, norus ir lūkesčius, nes be bendravimo joks darbas nevyksta gyvenime. DIDŽIAUSI NESUSIPRATIMAI ĮVYKSTA DĖL BENDRAVIMO, NESUSIKALBĖJIMO IR INFORMACIJOS STOKOS.

b) Susirašinėjimas el. paštu yra būtinas dalykas, tačiau per daug ilgi susirašinėjimai ir slapstymaisi (tiek vienos, tiek kitos pusės) nėra labai naudingi, ir tai nėra labai geras ženklas. Man pačiam dažnai tai pradeda kelti įtarimus, kai aš bendrauju su potencialiais klientais, o ką jau kalbėti apie asmenis besiskelbiančius jog rašo darbus. Bet kokiu atveju, prašykite besiskelbiančiojo kontaktinio telefono numerio arba palikite savąjį. Konfidencialumą klientams mes ir taip garantuojame, o apie patį bendravimą šiek tiek vėliau.

c) NERAŠINĖKITE UŽKLAUSIMŲ SMS PAGALBA, TAI BE GALO JUOKINGAI ATRODO, IR NIEKO GERO NEPASAKO APIE PATĮ INTERESANTĄ. :) Nesiuntinėkite to paties laiško keliems ar keliasdešimt adresatų, Jūs ne viešuose pirkimuose dalyvaujate. 😀 Jau vien todėl, kad daugelio el. pašto turi antispamingo funkcijas, ir Jūsų laiškas tiesiog nepasieks adresato, nes liks užblokuotas. Ir antra, spaminti tiesiog negražu. :) Aišku, kažkiek laiko gal ir sutaupysit, tačiau mano patarimas būtų išsirinkti kelis variantus ir su jais susirašinėti.

d) SENBUVIŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS NESIKEIČIA, TAS PAS EL. PAŠTO ADRESAS, TAS PATS TELEFONAS. Dauguma senbuvių turi (ne visi) savo Internetinį puslapį, atkreipkite dėmesį ir į tai. Puslapiai dažnai yra grynai informacinio pobūdžio, tačiau to pakanka kad susidaryti bendrą vaizdą. Paslaugos tiekėjai paprastai būna išvardinę ir aprašę pagrindines veiklos sritis su kuriomis jie dirba, tai gali būti brėžinių darymas, projektavimas, sociologiniai tyrimai, finansinės analizės ir pan. Atkeipkite dėmesį į tai kaip skelbimų lentose taisyklingai, aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skelbimų tekstas.

e) DVI KONTAKTINIŲ DUOMENŲ KONSTANTAS VISGI REIKĖTŲ IŠSKIRTI, TAI YRA: TELEFONO NUMERIO IR ELEKTRONINIO PAŠTO GYVAVIMO LAIKAS. Vieno arba kito nepateikimas skelbimo tekste, sakykim: telefonas be el. pašto adreso, arba el. pašto adresas kai nėra jokio telefono, jau yra priežastis susimastyti. 😕

f) PERNELYG “SKAMBUS” REKLAMAVIMASIS INTERNETE, DRAUGE SU KITAIS JAU IŠVARDINTAIS FAKTORIAIS, TAI VIENAS IŠ POŽYMIŲ, KAD PO JAIS GALI SLĖPTIS TIEK VISIŠKI NAUJOKAI, TIEK DARBŲ PERPARDAVINĖTOJAI, TIEK SUKČIAI. Žinau rašytojų, kurie beveik nesireklamuoja niekur Internete, nes jiems tos reklamos beveik kaip ir nereikia. Mano praktikoje taip pat yra buvę daugybė atvejų kai aš ištisus mėnesius nedėdavau jokio skelbimo, o telefonas “kaisdavo” nuo skambučių. Gal dėl to, kad tikri rašytojai daug nesireklamuoja, o “nauji” reklamuojasi Internete labai dažnai, yra viena iš priežasčių, kodėl studentai vedami vartotojiškos visuomenės suformuotų įpročių dažnai užkimba būtent ant šių “šešėlinio verslo” atstovų reklaminių skelbimų. Bet kokiu atveju, bent jau atkreipkit dėmesį į visus “tikrai atsakingai”, “kokybiškai”, “nebrangiai” ir panašius žodžius naudojamus skelbimo tekste. Kitaip tariant GARSIAI REKLAMUOTIS DAUG PROTO NEREIKIA, pabandykit paklausti ką jie moka, ir ką yra nuveikę. Nepavargot dar? 😉 Skaitykite toliau… 😉

5) Labai svarbūs faktoriai renkantis rašytoją yra PAŽINIMAS, BENDRAVIMAS, PASITIKĖJIMAS. Šios taisyklės esmė yra pažinti žmogų, su kuriuo teks bendradarbiauti kurį laiką, nesvarbu ar tai keli mėnesiai, ar pusė metų. Pavyzdys: tai yra tas pats, kas pažinti meistrą, kuriam ruošiatės palikti savo automobilį dviem savaitėm tam, kad jis padengtų visą kėbulo apačią antikorozine danga tam, kad po to juo galėtų važiuoti ilgus metus, nebijant jokios korozijos. Tokiam darbui reikalingas meistras. Žinoti ar meistras geras, yra gerai vien tam, kad klientas jaustų pasitikėjimą. Patikėkit manim, antikorozinės dangos padengimo procesas yra sudėtingas ir daugiapakopis, ir brangus, kaina taip svyruoja nuo 2000lt. iki 3000lt., procesas trunka ne mažiau dviejų savaičių, ir sunaudojami didžiuliai kiekiai įvairiausių cheminių medžiagų. Ar žinojote, kad vien automobilio dugno plovimui yra sunaudojama iki 40ltr. benzino? Pasirodo, tai netgi labai apsimoka ir netgi labai atsiperka, jei ruošiamasi važinėtis automobiliu dar 6-7 metus, o naujiems automobiliams, kaip mane patikino – netgi būtina, nes mūsų klimatas tikrai palankus korozijos plitimui. Tai kompleksinės paslaugos pavyzdys-iliustracija apie tai, kad bet kurių sudėtingų darbų įgyvendinimas reikalauja daug laiko ir resursų, todėl kompleksinės paslaugos niekada nebuvo ir nebus pigios. Čia panašiai kaip variklio kapitalinis remontas, arba automatinės pavarų dėžės restauracija. Vieniems autoremonto darbams galbūt užtenka pusės valandos ir paprasto šaltkalvio įgūdžių, sudėtingiems darbams reikia meistro, kuris savo darbą išmanytų. Panaši situacija yra ir su rašo darbais, vienam kursiniam darbui paruošti gali užtekti dviejų dienų, magistro darbo paruošimas su visom konsultacijom gali užtrukti iki kelių mėnesių, pusės metų ar net ilgiau.

Iš esmės bendravimas tarp potencialaus užsakovo ir rašytojo dažniausiai prasideda telefonu, ir būtent pirmo pokalbio metu, jei man tektų rinktis su kuo dirbti aš pasistengčiau užduoti kuo daugiau klausimų. Be kita ko, aš lygiai taip pat elgiuosi su savo potencialiais užsakovais, kurie skambina tam, kad tiesiog pasiteirauti, kaip aš vadinu, „dėl kainų“. :) Taigi, visuomet prisiminkit, kad Jūs iš esmės ieškote intelektualios paslaugos, nesvarbu ar Jums reikia baigiamojo darbo Kolegijai (kitų Kolegijų metodiniai reikalavimai yra dar aukštesni nei Universitetų – aut. past.) ar magistro darbo Anglijos Universitetui. Taigi, paslaugos tiekėjas, bet kuriuo atveju turi būti pakankamai aukšto intelektualinio lygio, gerai išvystytu analitiniu mąstymu, ir savaime suprantama turėti gerus rašymo įgūdžius. Čia vienas subtilus pastebėjimas, geriausiai mano nuomone tiktų populiaraus serialo herojaus daktaro Hauso, tokio įžūlaus akiplėšos, be galo sudėtingos asmenybės, tačiau tuo pat metu, superintelektualo, žmogaus su nepaprastu analitiniu mąstymu, ir tiesiog gero gydytojo, kiekvieną dieną gelbstinčio žmonių gyvybes, pavyzdys. Pažįstu pačių įvairiausių profesijų atstovų: mokytojų, gydytojų, programuotojų, teisininkų, dėstytojų, dizainerių, verslininkų, garažo meistrų ir kitų profesijų atstovų realiame gyvenime, žmonių “sunkaus charakterio”, be proto komplikuotų buityje (darbe taip pat :) ) ir tuo pačiu metu puikių specialistų. Kitaip tariant, gyvenime dažnai būna, kad profesija arba darbo pobūdis uždeda tam tikrą “štampą” gyvenime ir įtakoja tam tikrų žmogaus asmenybės bruožų atsiskleidimą. :) Man patinka vienas posakis rusų kalba: “нет не гордых людей, есть люди которым нечем гордится”. (vert. nėra neišdidžių žmonių, yra tik tie, kurie neturi kuo didžiuotis) Pažįstų ir plunksnos brolių panašaus sukirpimo, be galo įdomūs ir kūrybingi žmonės. Kiek man teko su jais bendrauti, pilkom asmenybėm jų niekaip nepavadinsi. Tokie jau tie kūrybos žmonės. Link ko aš suku? Nereikia per daug gąsdintis kūrybingų žmonių sudėtingo charakterio, sėdėti kartu su jais viename ofise, diena iš dienos vis viena nereikės. :) Su kuo dirbti, ir ką rinktis: pilką pelytę ar Daktarą Hausą? :) Gerai, atskleisiu šiek, pilkos pelytės gali būti geros darbininkės, jei kalbam apie buhalterinius skaičiavimus arba finansines analizes, jos gali būti kruopščios ir atidžios. Tačiau, jei darbas ne iš vidutinių, kategorijos, tuomet be aštraus, kūrybinio, analitinio ir įžvalgaus proto Jūs neapsieisit. 😉

Rašytojai apskritai, kaip čia pasakius, jie tokie gan įdomūs žmonės. Intensyvi intelektualinė, kūrybinė veikla palieka savo pėdsaką. :) Jiems gyvenime nelabai išeina nerašyti. Rimtai. :) Jiems pinigai ar atlygis už darbą iš esmės jau seniai nebėra pirmoje vietoje, jiems įdomiau yra pats darbo procesas, ir to naujo, neatrasto pažinimo džiaugsmas. Va pavyzdžiui aš, nepatikėsit man jau šį pavasarį galvoje buvo subrendusi ta idėja apie šį straipsnį ir ne vieną, tik va laiko nei pavasarį (iš kur mums tokia prabanga) nei vasarą nebuvo. Tai va, sėdžiu dabar , trečia valanda nakties, ir rašau. :) Nežinau kelinta čia redakcija bus, nes bazė buvo sukurta prieš kokį mėnesį, bet vis redaguoju, redaguoju, vis randu ką papildyti, jaučiu neblogas blog’eris būčiau. Visai įdomus užsiėmimas pasirodo rašyti kažką, už ką tau pinigų nemoka. Romantika. :) Toks visai lyrinis nukrypimas gavosi, bet Internetinio blog’o žanras (nežinau ar tinkamas pavadinimas) tai leidžia. :) Rašau, kad būtų nenuobodu skaityti, va ir visa paslaptis. :) Spėju visgi jaunimas skaitys , studentai, gal ir jauni rašytojai, tegul skaito, man negaila. :)

PRAKTINIAI PATARIMAI. Bendraukite ir bent kiek pažinkite žmogų, į kurio rankas atiduodate savo baigiamųjų darbų rašymą, bent minimaliai, tačiau pernelyg didelio suartėjimo taip pat nereikia, tai kenkia darbo ir bendravimo kokybei. :) Bent jau aš asmeniškai stengiuosi išsaugoti balansą ir tam tikrą kolegialumo lygį. Svarbiausia, jei jau radote gerą rašytoją, nusiteikite pozityviai (!) ir tiesiog PASITIKĖKITE! Be pasitikėjimo negali būti jokio bendradarbiavimo. Aš nusiteikęs dirbti su žmonėmis, kuriais galiu pasitikėti, ir noriu, kad manim pasitikėtų. Taigi, pasitikėkite rašytoju ir leiskite rašytojui pasitikėti Jumis.

6) Vienas iš svarbesnių punktų – LEGALUMAS IR ATSAKOMYBĖ. Jei trumpai, legaliai dirbantys žmonės prisiima atsakomybę, nelegaliai dirbantys – neprisiims jos niekada. Tai paprasta. Situacija tokia yra, nelabai suklysiu teigdamas, bet situacija rašto darbų rinkoje yra švelniai tariant chaotiška. Būtų labai gerai, jei su laiku mokslo darbų paslaugų rinka taptų panaši vertimo paslaugų rinka, ten bent jau dramų jokių nėra. :) Nes pažvelgus į tai kas dedasi rašto paslaugų rinkoje, galima susidaryti įspūdį, kad rašytojais šiais laikais gali pasiskelbti visi kas tik netingi. 95proc. neturi nei verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Aš suprantu, kad vieniems tas legalumas perkant rašto darbus ar paslaugas gali būti svarbus, kitiems nelabai, tačiau čia bent keli svarbūs niuansai, vienas iš svarbiausių yra ATSAKOMYBĖ. Pažvelkit į speros.lt gėdos stulpą, yra tokia skiltis, toks ilgas sąrašas elektroninio pašto adresų, kuriuos vartotojai patys atrinko ir priskyrė prie „sukčių“ ir „aferistų“ klasės. Pastebėjimas: dauguma šių kontaktų greičiausiai jau seniai nebenaudojami, tačiau asmenys, kurie juos naudojo, veikiausiai veikia ir dabar. Jei kalbėti apie įvarius nesusipratimus, tai jų pasitaiko visur ir visiems, kaip ir bet kuriame paslaugų versle. Apie dažniausiai pasitaikančius nesusipratimus tarp rašytojų ir studentų reikėtų parašyti dar vieną didelį straipsnį (greičiausiai taip ir bus – aut. past.). Mano nuomone, ne visi jie kažkokie užkietėję aferistai. Gėdos stulpo sąrašą galėtų pavadinti šiek tiek kitaip. SPEROS.LT GĖDOS STULPĄ PAVADINČIAU – JAUNŲ, LENGVABŪDIŠKŲ, NEATSAKINGŲ, IR DAR NEPAKANKAMAI KOMPETENCIJŲ ĮGIJUSIŲ IR TALENTO NETURINČIŲ ASMENŲ, KURIE KAŽKADA SKELBĖSI RAŠYTOJAIS, IR JAU SPĖJO NUVILTI NE VIENĄ SAVO KLIENTĄ SĄRAŠU. :)

Dabar šiek tiek pamąstymų apie Internetinės žiniasklaidos ir straipsnių apie rašto darbų pirkimus, akademinį nesąžiningumą ir visus kitus dalykus. Visi straipsniai pasirodantys Internetinėje spaudoje apie darbų pirkimus, plagiatus ir t.t., mano nuomone yra deklaratyvaus pobūdžio, ir tai yra tik viešųjų ryšių akcijos, kurios jokios apčiuopiamos naudos neatneša. Kalbant apie slapto rašymo legalumą plačiaja prasme, įsiveskite į Google „ghostwriting“, “copywriting” arba paskaitykit mano blog‘e jau publikuotą straipsnį – „Australams namų darbus už 2 JAV dol. padaro indai“. Akademinių konsultacijų ir darbų rašymo įmonės, tokiose šalyse kaip Danija ar Airija yra įsikūrusios šalia Universitetų, ten galima gauti tiek konsultacijas, tiek nusipirkti gerą baigiamojo darbo pavyzdį, kurį studentas savaime aišku turi adaptuoti ir stilizuoti, tam kad nebūtų apkaltintas plagiarizmu. Aš jau nebekalbu apie EssayMills portalus, kurių yra dešimtys, jei ne šimtai pačioje Anglijoje, kuri garsėja savo akademinėmis tradicijomis ir labai griežtu požiūriu į plagijavimą. Esmė yra ne pats darbų pirkimas, esmė yra studentų kultūra ir šių mano paminėtų šalių aukštojo mokslo sistema, kuri nėra priešiška besimokančiam studentui, ko tikrai negaliu pasakyti apie mūsų Lietuvos Švietimo sistemą, kuri iš esmės ne tik nekovoja su darbų pirkimais-pardavimais, bet netgi skatina tai. Tiesa, apie tai nesiplėsiu, tai atskiro straipsnio verta tema. Esmė yra ta, kad akademinės konsultacijos, informacijos rinkimas, sociologiniai tyrimai tai yra tokios pat paslaugos kaip bet kuri kita paslauga: nekilnojamo turto prekybos ar notaro paslaugos, finansų maklerio ar interjero dizainerio paslaugos.

Garsios kalbos apie administracinę atsakomybę už mokslo darbų rašymą yra švelniai tariant nieko vertos. Tai, ką žmogus sukūręs, jis gali ir parduoti, kokia čia administracinė atsakomybė? 😕 Juolab studentai, uždrauskim dabar jiems nusirašinėti arba pirkti darbus. Pavyzdys: uždrauskim studentams gerti alų!!! 😀 Kaip skamba? :) Ko vertas draudimas parduoti alkoholį Rugsėjo 1 dieną? Ne drausti ir bausti, o teisiškai reglamentuoti viską pradžiai reikia, ir sukurti pirmiausia patiems studentams tokias sąlygas, kad jie turėtų galimybę mokytis ir gautų reikiamą dėstytojų paramą, o žiūrėti į jį kaip ne kaip į verslo klientą, o kaip į žmogų, kuriam reikia žinių. Joks įstatymas ar draudimas dar nėra panaikinęs ar užkirtęs kelią pažeidimams ar nesąžiningumo plitimui. Priežasties ir pasekmės dėsnis universalus, komercinis požiūris yra priežastis (arba viena iš priežasčių, nes jų yra daug – aut. past.), kai studentai vietoj to, kad mokytis, turi sukti galvą iš kur gauti ar užsidirbti pinigų studijoms ir gimdo akademinį nesąžiningumą. Rašto darbų pirkimo-pardavimo beveik neįmanoma visiškai panaikinti, nes rinkos paklausos ir pasiūlos dėsniai veikia visur. Vientelis dalykas ką galima padaryti, tai kiek įmanoma sumažinti šį socialinį reiškinį iki minimumo, ir išnaikinti tuos šėšėlinio verslo atstovus, visus kopijuotojus, perpardavinėtojus ir sukčius, kurių net rašytojais neišeina pavadinti. Viskas ką galėtų padaryti Švietimo Ministerija, tai – reglamentuoti ir apibrėžti (nors iš esmės, tai jau yra apibrėžta) kas yra galima studentams, o kas ne, taip pat ir rašytojams (nors iš esmės, šiuo metu veikiantis autorinių teisių įstatymas tai jau daro). Pavyzdys būtų korepetitorių veikla, anglų, lietuvių, matematikos mokytojos sėkmingai dirba savo darbą, mokiniai dvyliktokai sėkmingai mokosi ir moka pinigus už korepetitorių suteiktas paslaugas. Nepaslaptis, kad mokslo darbų rašymu užsiima patys aukštųjų mokyklų dėstytojai. 😕 Girdėjot kada nors „matematikos mokytoja P. Petraitienė aferistė“ arba „anglų kalbos mokytoja sukčiauja, sumokėjau pinigus ir nieko neišmokau“? 😀 Mokesčių inspekcija galėtų išgaudyti ir uždėti baudas tiems, kas gauna pajamas ir nemoka jokių mokesčių. Kodėl ne? 😕 Rinka kaip mat susitvarkytų, ir visiems būtų nuo to tik geriau. 😕

Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet rašto darbų paslaugų rinkoje legalumo prasme, kol kas yra betvarkė. Man švelniai tariant tai nelabai patinka, sunku būtų rasti tokį paslaugų sektorių kur būtų tiek daug nelegalaus darbo. Ištrauka iš VMI atmintinės: „gyventojams, kurie vykdo veiklą neįsigiję verslo liudijimo arba neįregistravę individualios veiklos, taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnį, t.y. skiriama bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt. Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda), skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.“

Dažnai užsakovai turi susidarę tokią gan keistą mano nuomonę, įsivaizdavimą apie tai kas yra apskritai rašto darbų rašymas, kad tai yra kažkokia nelegali, pogrindinė beveik kriminalinė veikla. 😀 Atsibuskit, ir atsiverskit bent jau EVRK klasifikatorių, tai galioja tiek studentams, tiek rašytojams dirbantiems nelegaliai, kurie dabar skaito šias eilutes. (žr. žemiau) Bet kuris unikalus intelektualios veiklos produktas, sukompiliuotas per tam tikrą laiką, net jei tai yra baigiamojo darbo pavyzdys, net jei jį sukūrė dėstytojas, ir netgi jei to darbo pavadinimas yra labai panašus į studento baigiamojo darbo temos pavadinimą, gali būti parduotas, kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga. Suinteresuotas asmuo gali nusipirkti jį kaip surinktą medžiagą arba kaip gerą darbo pavyzdį.

Skirkite du dalykus: studijų laikotarpį ir žinių bei kompetencijų patikrinimo laikotarpį. Jei per pirmą laikotarpį asmuo nieko neišmoko (ar nesistengė mokintis) tai keli mėnesiai kančių prie baigiamojo darbo jo kompetencijoms ir žinioms jokios didelės įtakos neturės. Bet kuriuo atveju mes turėsime “popierinį” specialistą, tačiau jau ne mūsų kaltė, o sistemos, kuri jiems sudarė tokias sąlygas ten patekti, išlikti ir baigti studijas. Ir priešinga situacija, rašymo negalė ir rašto paslaugų pirkimo faktas, esant išvardintiems faktoriams, visiškai nedaro jokios įtakos šias paslaugas įsigijusio asmens kaip vadovo, vadybininko, pardavėjo, ar būsimojo verslininko įgūdžiams. Mes tiesiog dirbam savo darbą. Niekas mums neuždraus rinkti informaciją, konsultuoti, daryti tyrimus, analizes, skaičiuoti, projektuoti ir t.t. Esmė tame, kad jei kažkas užsiima kažkokia ūkine veika, jis privalo mokėti mokesčius. Žemiau pateikiama veiklas pagal EVRK klasifikatorių.

72.20 Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
Į šią klasę įeina:
– moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai socialinių mokslų srityje
– moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai humanitarinių mokslų srityje
– gretutiniai moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai, labiausiai susiję su socialiniais ir humanitariniais mokslais
72.20.10
Humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
72.20.20
Socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
72.20.30
Teologijos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
85.60 Švietimui būdingų paslaugų veikla. Į šią klasę įeina nemokomosios paslaugos, remiančios švietimo procesus arba sistemas:
– konsultavimas švietimo klausimais
– profesijos pasirinkimo konsultavimo veikla
– mokymo testavimo įvertinimo veikla
– mokymo testavimo veikla
85.59 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas. Į šią klasę įeina:
– mokymas, kuris neskirstomas pagal lygius
– akademinių repetitorių paslaugos
– korekcinių kursų mokymo centrų veikla
– profesinio egzaminavimo kursai.

Kaip matote legalumui vietos ir erdvės daugiau nei pakankama. Kiek pažystų žmonių, kurie užsiima rimtai darbų rašymų ar akademinėm konsultacijom, visi jie dirba legaliai, t.y. moka visus mokesčius valstybei. Kas turi individualią veiklą, kas verslo liudijimą, kam kaip patogiau, tačiau bet kuriuo atveju legaliai dirbti yra ramiau ir saugiau. Kitaip tariant, tie kas dirba legaliai prisiima atsakomybę tiek už savo veiklą, tiek už savo klientus. Gaila, kad jų yra nedaug ir tokios nevisai lygios konkuravimo sąlygos man nelabai patinka. Dirbam, stengiamės, už viską mokam, prisiimam visą atsakomybę už tai ką darom. O dabar PAIMKIM BET KURĮ BESIKELBIANTĮ, KURIS DIRBA NELEGALIAI, KURIO JŪS NIEKAD NEMATĖT, IR KURIS SAKYKIM PAVEDĖ JUS, APGAVO, NEĮVYKDĖ SAVO ĮSIPAREIGOJIMŲ, VISA TAI YRA TIESIOG ATSAKOMYBĖS NEBUVIMO PASEKMĖ. PABANDYKIT KO NORS IŠSIREIKALAUTI IŠ ŽMOGAUS, KURIS NEJAUČIA JOKIOS ATSAKOMYBĖS, NEMOKA JOKIŲ MOKESČIŲ, KAS JAM IŠ JŪSŲ GRASINIMŲ, MORALIZAVIMŲ AR VERKSMŲ? KUR JŪS TOS TEISYBĖS IEŠKOSITE? 😕 Pagalvokit, čia savarankiškam pamastymui. Žmonės, kurie dirba kažkokį darbą ne pirmus metus, ir planuoja toliau dirbti, jie yra tiesiogiai suinteresuoti savo teikiamų paslaugų kokybe ir tikrai nėra nusiteikę gadinti sau reputacijos.

PRAKTINIAI PATARIMAI. Ką čia bepatarsi. :) Tiesiog paklauskite, čia nėra ko bijoti, turi rašytojas savo įmonę, individualią veiklą, ar verslo liudijimą. Kaip ir minėjau, EVRK klasifikatoriuje yra daug veiklų, kurios atitinka mūsų teikiamas paslaugas.

7) KAINA. Pati linksmiausia dalis. Sakau linksmiausia, nes per paskutinius porą metų rašto darbų paslaugų kainų diapazonas gerokai prasiplėtė. Prieš kelis metus klientai kainų neklausinėdavo, nes kainos buvo nusistovėjusios, ir visi daugiau ar mažiau jas žinojo. Staiga įvyksta švietimo ir studijų “reforma” (negaliu be kabučių – aut. past.), lydima iš esmės tik padidėjusių įmokų už studijas, kuomet studentai, nesvarbu pirmame ar antrame kurse jie mokosi, visi staiga tapo rašto darbų rašytojais. Rašau tai su tam tikra ironija, nes man kitaip neišeina. 😕 Kad Jūs tik žinotumėt, kiek man jau teko girdėti komiškų ir tuo pačiu metu verksmingų istorijų, kiek sezono metu tenka peržiūrėti, redaguoti, taisyti, iš naujo perrašinėti jaunų rašytojų “rašinių”. Ir ne man vienam. 😕

Iš esmės aš pilnai suprantu interesantų (studentų) norą gauti pigesnes paslaugas, visi mes šiek tiek vartotojai esame, tame nėra nieko bloga. Tačiau gyvenimo realybė ir mano praktika man rodė visai ne kokį vaizdą. 😕 Tiesiog stebėdavausi, kaip galima taip naiviai tikėtis, kad keli šimtai kitų išspręs visas problemas. Nuoširdus patarimas: NESITIKĖKIT JOKIOS AUKŠTOS PASLAUGŲ KOKYBĖS IŠ MAGISTRO DARBO UŽ 800-1000LT., NEAPGAUDINĖKIT SAVĘS (!), PIGIAU BUS PASIIMTI DVI SAVAITES NEMOKAMŲ ATOSTOGŲ IR PARAŠYTI SAVO BAIGIAMĄJĮ DARBĄ SAVARANKIŠKAI. Arba vėliau teks ieškoti rašytojo, kuris viską sutiks ištaisyti, tačiau už dvigubai didesnę kainą. PATS FAKTAS, JOG KAŽKAS TIESIOG APSIĖMĖ PADARYTI PIGIAI, SAVAIME DAR NEGARANTUOJA, KAD TĄ DARBĄ SĖKMINGAI UŽBAIGS IKI GALO IR NEPALIKS “UŽ BORTO”. 😕

Šiek tiek įžvalgų ir pastebėjimų apie vadinamus „pigiai darančius“. Tai tiesiog pastebėjimai, jokiu būdu ne kritika, ir tikrai ne pavydas. :) Nusiraminkit, pavasarį galima nieko kita neveikti, kaip tik taisyti ir perrašinėti „pigiai padarytus rašinius“. :) Tie kas pigiai daro tam tikra prasme mums netgi ne konkurentai, atvirkščiai – papildomų pajamų šaltinis, antra tiek pajamų galėtų sugeneruoti, jei tik būtų laiko visiems padėti, tačiau laiko sezono metu taip dažniausiai nebūna. Mano nuostatos ir prioritetai šiuo atveju yra paprasti: PIRMIAUSIA KLIENTAI, KURIE NEPATINGĖJO LAIKU “SUSPĖTI Į TRAUKINĮ” IR REZERVUOTIS SAU VIETAS. Kažkas ieškojo pigaus sprendimo, ko ieškojo tą ir gavo. 😕

Galima šiek tiek detaliau panagrinėti tą “pigumo fenomeną”. Dėl kainos ir terminų, galiu pasakyti iš patirties, 70-80psl. magistro darbą (vidutinio sudėtingumo) galima parašyti per 12-14 dienų, esu tai daręs. Tiesa dirbti reikia nuo ryto lygi… nakties, kiekvieną dieną. Kalbame ne apie 8val. darbo dieną, o apie 12-16 darbo valandų. 😕 Tačiau tai yra be galo „suicidinis“ darbo tempas, aš jo nepraktikuoju ir Jums nerekomenduoju. :) Studentai kartais ir didesnių rekordų pasiekia, pvz. trys paros be miego ir panašiai. :) Tačiau tai jau iš „extreemo“ serijos ir tai be galo rizikinga. :) Mano paskaičiavimais, kokybiškam magistro darbui paruošti reikia apytiksliai 300-400 darbo valandų, tai – idelaus variantas. Rašytojai naudoja savo laiko planavimo ir tam tikras projektų valdymo metodikas, kai visas darbas yra skaidomas į dalis, per tam tikrą nustatytą laikotarpį. Tai yra kur kas efektyvesnis ir optimalesnis būdas siekti rezultato. Kitaip tariant bet kokiu atveju pats rašymo procesas dažnai išsiskaido ir išsitempia į trijų-keturių mėnesių arba pusės metų laikotarpį. Iš tiesų, kuo ilgesnis laiko tarpas – tuo geriau. :) Dabar parastas pavyzdys iš gyvenimo: magistro darbas už 800Lt.-1000Lt. Kažkas stebuklingu būdu ėmėsi daryti tai už tokią kainą. :) Tiesiog imu šią sumą kaip mažos kainos pavyzdį. Dalinam šią suma iš trijų mėnesių. Kas gaunasi? 266Lt.-333Lt. per mėnesį. :) Imam du darbus ir dalinam. Kas gaunasi? 532Lt.-666Lt. per mėnesį. :) Šiais laikais tokią sumą per savaitę vien maistui galima išleisti. (!) 😀 Na gerai pasakysit, galima juk susirinkti daugiau va tokių pigių užsakymų ir gausis visai padoriai. Aišku kad galima. :) Tik pabandykit kada prie progos sinchroniškai daryti daugiau nei 2-3 darbus vienu metu, ypatingai kai temos tarpusavyje visai nesusijusios. Galų gale kaip ten bebūtų, mes gauname rašytoją profesionalą „aukščiausia kokybė, mažiausia kaina“ dirbantį už… mažiau nei minimumą. 😀 Atskleisiu kas dažniausiai dirba tokiom kainom:
a) studentai gyvenantys bendrabučiuose (žiūrėkit pirmą punktą apie amžių) – didelės patirties, patikimumo, garantijų, kokybės ten neieškokite, nes jų ten beveik nėra, dirba jie bet kokiu atveju nelegaliai. Jei jau kabame apie pavasario sezoną – visi dirbantys rašytojai užimti, ir jau neduok Dieve patikėti tokiu laiku ką nors studentui. Jie patys tuo metu užsiėmę yra, nemiegoję, pervargę. Mąstykit logiškai. Paklauskit savęs, kam studentas daugiau dėmesio skirs, savo darbams, egzaminams, sesijoms, ar vargšeliui (-ei), kuris tik „dabar atsibudo“, kurio jie netgi nepažįsta? Dažniausiai vėl ir vėl, kartojasi ta pati banali istorija, studentai patys norėdami ar nenorėdami apgaudinėja tokius pat kaip jie – savo brolius studentus, graudu ir gaila. Standartinės istorijos, jos visur panašios ir kartojasi kiekvienais metais. 😕 Nieko prieš studentiją neturiu, tačiau man atsibosta pavasarį telefonu klausytis tų verksmingų istorijų. 😕
b) bedarbės mamytės (neturiu nieko prieš jaunas mamas – neįsižeiskit), patirtis max. vienas ar du (bakalauro, magistro) darbai, ir labai riboti laiko resursai, dirba nelegaliai;
c) bedarbiai apskritai (siekiantys bet kokio pajamų šaltinio, paties įvairiausio amžiaus) – jų minimali patirtis ir desperatiškas pinigų siekimas dažniausiai “gimdo” pigias kopijas iš Interneto ir plagiatus, dirba nelegaliai;
d) ką tik pabaigę mokslus (bakalaurai, magistrai), neemigravę, niekur neįsidarbinę, kitaip tariant neįsitvirtinę darbo rinkoje pagal savo specialybę (tarp jų pasitaiko visokių, bet dažniausiai tai “popieriniai” darbo rinkai nepritaikyti specialistai – vadybininkai, teisininkai ir pan.) – tas pats beveik atvejis kaip ir su studentais, patirties gal šiek tiek daugiau – vieną baigiamąjį darbą yra parašę, dirba nelegaliai;
d) darbų kopijuotojai, perpardavinėtojai ir sukčiai – kategorija, kuri gauna patį maksimalų pelną neinvestuodami beveik nieko… dirba taip pat nelegaliai. 😕

Paklausit, ar įmanoma rasti kas už mažą kainą parašytų darbą gerai, atsakysiu – aišku įmanoma. :) Bet rask dabar tokį altruistą jei gudrus. :) Niekad nesupratau žmonių kas švaisto savo laiką ir energiją veltui, “kūrybinis potencialas už mažą kainą”, man visuomet buvo įdomu ką jie valgo… :) ŠIOJE VIETOJE AŠ NORĖČIAU NUSIŲSTI ŽINUTĘ VISIEMS NAUJOKAMS, TIEMS KURIE VISIŠKAI NEVERTINA SAVĘS, SAVO DARBO, SAVO SVEIKATOS IR PARDUODA SAVO PASLAUGAS PUSVELČIUI. SAKO DIDELI PINIGAI LAIMĖS NEATNEŠA, PATIKĖKITE – MAŽI PINIGAI JUO LABIAU. 😕 ATMINKIT, KAŽKAS UŽ MAŽĄ KAINĄ GALBŪT SUSITVARKYS SAVO GYVENIMO PROBLEMAS BEI ĮSIGYS DIPLOMĄ, IR GREIČIAUSIAI NET AČIŪ NEPASAKYS, O JŪS UŽ SAVO MAŽĄ KAINĄ ĮSIGYSIT NEBENT GALVOS SKAUSMĄ, NEMIGĄ, GASTRITĄ AR NEUROZĘ. GAL DĖL TO JAUNIMAS TAIP ĮNIRTINGAI IR PILSTO PURVĄ VIENI ANT KITŲ DISKUSIJŲ FORUMUOSE, PILNI PYKČIO, NEAPYKANTOS IR NEPASITENKINIMO. TAIP JAUNIMAS, TAI VADINAMA NEUROZE, GALIT IR TOLIAU SAVE TAIP ALINTI, VOGTI SAVO STUDIJŲ LAIKĄ, GADINTI SAVO SVEIKATĄ, NEGI GAILA. 😕 ATMINKIT VIENĄ DALYKĄ: ESANT PADIDINTAM STRESUI ADEKVATI KOMPENSACIJA KAIP MOTYVUOJANTIS PSICHOLOGINIS FAKTORIUS YRA BŪTINAS. (!) PRIEŠINGU ATVEJU TAI TIESUS KELIAS LINK PSICHOLOGINIO IR EMOCINIO IŠSEKIMO, CHRONIŠKO NUOVARGIO, DEPRESIJOS IR VISIŠKO NEPASITENKINIMO SAVO DARBU. Na tikiuosi suprasite, ką norėjau pasakyti. Bet kokiu atveju palieku šiek tiek peno pamąstymams, apie pigumą ir profesionalumą, apie gerus norus ir galimybes ir pan. Keliaujam toliau. :)

Paklausit, kodėl tie rašytojai senbuviai tokie brangininkai? Kodėl pas juos taip „brangu“? Kodėl pas juos viskas “tūkstančiais” ir t.t.? Atsakysiu: visai mes ne brangininkai, jei jau atvirai, pas mus visai nebrangu. TIESIOG KAINA, KURIĄ MES NUSTATOME MŪSŲ NUOMONE TURI ATITIKTI MŪSŲ LAIKO IR ENERGIJOS SĄNAUDAS. Gyvenime žmonės, kurie buvo bent kiek patyrę visus rašymo proceso ir kūrybinių kančių malonumus dažniausiai man sakydavo: – kaip tau gerai, aš tau pavydžiu… tačiau po to dažniausiai sekdavo tokia frazė: – tokio darbo aš už jokius pinigus nedirbčiau! Pigiai dirbti neapsimoka, nes mūsų darbas be galo sunkus, be galo sudėtingas ir „stresovas“. Gal lituanistai atleis už šį žodį, čia juk Internetinis blog‘as. :) Be kita ko, nereikia savęs apgaudinėti, STRESAS YRA TAI KO ŽMONĖS GYVENIME DAŽNIAUSIAI BIJO IR KO DAŽNIAUSIAI STENGIASI IŠVENGTI. BŪTENT STRESAS ARBA BŪSIMO STRESO BAIMĖ, IR LAIKO TRŪKUMAS, O NE TINGĖJIMAS IR YRA PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS DĖL KO STUDENTAI IEŠKO RAŠYTOJŲ PAGALBOS.

Todėl, pagal fizinio ir protinio darbo klasifikaciją ergonominiu požiūriu, rašytojų darbas sudėtingiausia darbinės veiklos forma. Apie tai jau buvo rašyta mano blog’e. Kūrybinis visų sričių mokslo darbuotojų, konstruktorių, menininkų, architektų darbas, reikalauja be galo daug koncentracijos, įtampos ir dėmesio. Mes dirbame kartais po 16val. per parą, ką ten po šešiolika, po kelias paras beveik be miego, be išeiginių. (!) Kurių velnių mes turime pusvelčiui eikvoti savo laiką, energiją, sveikatą? Mes juk diplomo negauname, iškilmingoje diplomų įteikimo ceremonijoje nedalyvaujame, nevažinėjame su limuzinais… Mes padedame savo klientams išspręsti vieną iš esminių problemų tam tikrame jų gyvenimo etape – studijų baigimą. Nes tie kas sugeba rasti noro (!) ir laiko resursų, rašo savo baigiamuosius darbus savarankiškai. Jiems nebent minimalios pagalbos su konsultacijomis. VISI KITI KREIPIASI PAGALBOS PAS MUS DĖL TO, KAD JIE TURI PROBLEMŲ, IR NEREIKIA SAVĘS APGAUDINĖTI IR BIJOTI TAI PRIPAŽINTI. Laiko trūkumas, šeimyninės aplinkybės, psichologinės problemos (tokia kaip – rašymo negalė, aut. past.), darbo vadovo abejingumas, arba jų pačių tingėjimas, visa tai ir yra problemos, kurias mes sprendžiame. Konsultanto darbas, nesvarbu ar tai būtų teisininko konsultacijos, notaro ar finansų analitiko, visi jie daro iš esmės vieną ir tą patį – konsultuoja ir padeda žmonėms spręsti jų problemas. Visi turi dirbti savo darbą! Mes padedame ne tik išspręsti visas išvardintas, bet daugelį kitų problemų, ir tam tikra prasme padedame jiems siekti karjeros… Per daug skambiai? KLAUSIMAS: AR YRA SKIRTUMAS TARP BAIGTŲ IR NEBAIGTŲ STUDIJŲ? Pagalvokit. :) (žr. žemiau)

Šiek tiek apie tai iš ko susideda paslaugos kaina. Aš dalinu visą darbo rašymo procesą arba konsultacijas susijusias su šiuo procesu į kelias dalis: įvadinės dalies paruošimą, teorinės dalies paruošimą, metodinės dalies ir tyrimo instrumento kūrimą, pačios analizės (statistinės, kokybinės, kiekybinės) ir projektinės (pasiūlymų ir rekomendacijų) kūrimą. Daugiausia laiko reikalauja teorinės dalies paruošimas, į kurį įeina: informacijos paiešką, informacijos surinkimas, informacijos apdorojimas, analizė ir sudėliojimas pagal metodinius reikalavimus ir numatytą darbo plano struktūrą. Tai va, visas šis procesas, jei jį daryti nuosekliai ir skrupulingai, reikalauja pakankamai daug laiko. Ypatingai informacijos analizė, kai tenka susipažinti ir išanalizuoti 500 psl. ir daugiau informacijos, dalis jos gali būti anglų kalba. Taigi, procesas dažnai užtrunka 2-3, o kartais ir daugiau savaičių. Ir taip yra su visomis dalimis. Standartiškai baigiamojo darbo paruošimui man išeina apie 20 dienų, magistro darbui 30-40 dienų, ir daugiau. Kiekviena atvejis yra individualus, ir laiko poreikiai vienam ar kitam projektui įgyvendinti taip pat gali skirtis. Į kokius standartus aš orientuotas? Atsakau: tiesiog į vidutinį atlyginimą Lietuvoje, vidurinės grandies arba projektų vadovo, kuris yra lygus ~100lt. dienai. Tokia minimali suma per dieną, padengia mano išlaidas ir kaštus, nežemina mano kaip rašytojo garbės ir orumo. STUDENTAI DAŽNAI KLAIDINGAI ĮSIVAIZDUOJA ARBA DAŽNAI TURI TOKĮ PAVYDO IŠKREIPTĄ SUPRATIMĄ DĖL TO, KIEK UŽDIRBA RAŠYTOJAI. GALIU TIK TIEK PASAKYTI – TIKRAI NE MILIJONUS, PRAGYVENIMUI UŽTENKA, BET PAGAL TAI KIEK IR KOKIŲ PERKROVIMŲ MUMS KARTAIS TENKA PATIRTI, TIE HONORARAI YRA TIK MENKA KOMPENSACIJA UŽ MŪSŲ IŠEIKVOTĄ ENERGIJĄ IR SVEIKATĄ. 😕

PRAKTINIAI PATARIMAI.

PAGRINDINIS PATARIMAS IR REKOMENDACIJA – JEI TIK TURITE GALIMYBIŲ, RAŠYKITE VISUS SAVO SAVARANKIŠKUS IR BAIGIAMUOSIUS DARBUS SAVARANKIŠKAI. PATS PIGIAUSIAS VARIANTAS FINANSINE PRASME YRA – SAVARANKIŠKAS DARBAS. Na, bet jei gyvenimo aplinkybės klostosi nepalankia linkme, jei kūrybinės kančios ir gręsiančio streso baimės yra visiškai nepakeliamos, skaitykit žemiau.

a) Perfrazuosiu žinomą reklaminę frazę – „pamirškite dėmes“ Aš šiuo atveju vartočiau: „pamirškit mažas kainas“. NĖRA ČIA NEI LENGVŲ KELIŲ, NEI PIGIŲ PASLAUGŲ, NEBENT NORIT VĖLIAU PAPILDOMAI PRIMOKĖTI. VIEN TIK AKLA SĖKME PER DAUG NAIVU PASIKLIAUTI. Jei jau ryžtatės rizikuoti, bent jau patikrinkit rašytojo amžių, kompetencijas, ir jo galimybes, per trumpą laiką už tokią mažą kainą kokią jis siūlo, padaryti darbą, kuris atitiktų metodinius reikalavimus, kuris praeitų katedrinį gynimą, ir nebūtų plagijuotas, kas ten žino, gal ir pasitaiko dar filosofų altruistų. Bet kokiu atveju, būkit atsargūs, dauguma tų, kas “daro pigiai” yra arba kopijuotojai, plagiatoriai ar tiesiog sukčiai. Užeikit į speros.lt, nepatingėkit, ten yra netgi pareiškimų į policiją kopijos sudėtos. O geriausia, bent jau aš savo gyvenime darau būtent taip ir ne kitaip – jei man reikia paslaugos, moku tiek kiek prašo, man gyvenime ši praktika pasiteisina. Aš esu už tai, kad bet koks žmogaus darbas yra vertas pagarbos ir deramo atlygio.

b) Dar viena bankų paskolų reklamose naudojama frazė: „pasverkite savo finansines galimybes“. PASKAIČIUOKITE AR JUMS UŽTEKS PINIGŲ, KAD TAI NEBŪTŲ PASKUTINIAI PINIGAI, KAD NEREIKĖTŲ SKOLINTIS ir pan. Šių ir panašių klausimų aš klausinėju beveik kiekvieną kartą, ir susiveda į vieną paprastą formuluotę – neturit pinigų, rašykit savarankiškai, mūsų paslaugos mokamos. (!) Aš nenoriu statyti nei savęs, nei savo kliento į nepatogią padėtį. (!) Taigi, pasiskaičiuokit savo galimybes, tai nėra sudėtinga. Pavyzdys iš gyvenimo: užeikit į autoplius.lt, raskit savo geidžiamą automobilį, o dabar įsijunkit realų skaičiuotuvą galvoje, ir pažiūrėkite, kokios Jūsų galimybės šiuo metu. Galite netgi pardavėjui paskambinti: – noriu pirkti mašiną (pvz. 3000EU.), bet šiuo metu turiu tik 1000EU. Ką Jums atsakys? Pirkit pagal savo galimybes, kai turėsit reikiamą sumą – skambinkite. Aišku galima nusipirkti automobilį ir už 1000Lt., bet pagal kainą ir automobilis bus. Pavyzdys iš gyvenimo, ir tai mano nuomone labai puikiai iliustruoja kaip gali kartais prasilenkti studentų norai, lūkesčiai ir galimybės. Bet kuriuo atveju viena taisyklė yra universali – LAIKAS – PINIGAI, IR JEI TAS LAIKAS, KURĮ JŪS SUTAUPYSITE UŽSISAKYDAMI RAŠYTOJO PASLAUGAS, GALI ATNEŠTI JUMS DAUGIAU NAUDOS NEI TAS LAIKAS, KURĮ JŪS “SUGAIŠITE” DESPERATIŠKAI KANKINDAMI SAVE VAKARAIS PRIE KNYGŲ, MONITORIAUS ŠVIESOJE SKAUDANČIA GALVA IR IŠTAMPYTAIS NERVAIS, IR JAUČIATĖS PAKANKAMAI KOMPETENTINGAS GYVENIME IR TOJE SRITYJE, KURIĄ STUDIJUOJATE, TAČIAU NETURITE RAŠYMO TALENTO – TUOMET TAI JAU JŪSŲ TEISĖ RINKTIS KUR NAUDOTI SAVO LAIKO RESURSUS.

Aš suprantu žmones, kurie turi gyvenimo prioritetus, ir moka TAUPYTI LAIKĄ, IR TURI GALVĄ BEI RANKAS GALINČIAS UŽDIRBTI PINIGUS. Kaip verslininkas irgi negaištu laiko ir imuosi tų darbų, kurie gali atnešti man naudos, tiek pažintine, tiek kūrybine, tiek finansine prasme. :)

c) ATMINKITE, ŠIS PASLAUGŲ VERSLAS YRA SEZONIŠKAS, NE SEZONO METU KAINOS KAIP IR VISUR KITUR VISUOMET YRA MAŽESNĖS. TAUPYKIT PRADĖDAMI ANKSČIAU UŽ KITUS. VIENAS PAPRASČIAUSIŲ TAUPYMO BŪDŲ PERKANT PASLAUGAS – PRADĖKITE PAIEŠKAS IR BENDRADARBIAVIMO PROCESĄ KUO ANKSČIAU. Trys, keturi mėnesiai, pusė metų, metai, pusantrų metų, kuo anksčiau tuo geriau. Pavyzdys iš praktikos: 2500lt. dalinam iš 3 mėn. = 833Lt. per mėn.; 2500lt. dalinam iš 4 mėn. = 625 Lt. 2500lt. dalinam iš 6 mėn. = 416Lt.; 2500lt. dalinam iš 7 mėn. = 357Lt. Uždirbant vidutinį mėnesio atlygį, tokią sumą visai neskausminga atsidėti kas mėnesį. GRUODŽIO MĖNUO – IDEALUS LAIKAS UŽSISAKINĖTI BAIGIAMUOSIUS DARBUS, KURIO GYNIMAI BUS BIRŽELIO MĖNESĮ, LAIKO KAIP TIK SEPTYNI MĖNESIAI. Anksčiau pradėsit, anksčiau pabaigsit, galioja tiek rašant savarankiškai, tiek naudojantis rašytojų pagalba.

d) BAIGIAMĄJĮ DARBĄ GALIMA RAŠYTI SAVARANKIŠKAI SU PERIODINĖMIS KONSULTACIJOMIS, KURIOS TIKRAI KAINUOJA NEBRANGIAI. Yra kategorija studentų, kuriuos vadinu „našlaičiais“, t.y. studentai, kurie yra „apleisti“… savo darbo vadovo. Patikėkit dažnai pasitaikanti situacija. 😕 Jiems dažnai trūksta laiko informacijos ir medžiagos biliotekose paieškai ir apdorojimui, arba elementaraus „užvedimo ant kelio“. Visi šie dalykai yra pataisomi, tiesiog kreipkitės tiksliai žinodami, ko Jums reikia.

e) NEDARYKIT KLAIDOS, KURIĄ JEI JAU ATVIRAI, DARO TURBŪT 90 PROC. STUDENTŲ – NETEMPKITE GUMOS IKI PAVASARINIO SEZONO. (!!!) BALANDŽIO PRADŽIA (PABAIGA) NĖRA PATS GERIAUSIAS LAIKAS PRADĖTI RŪPINTIS „KAIP ČIA MAN PRADĖJUS RAŠYTI“ ARBA „KAIP ČIA MAN SUSIRADUS KAS PARAŠYS“. Tokiais atvejais, kai telefonu išgirstu: Jūs prisimenat, aš Jums skambinau sausio pradžioje, man reikia magistro darbo, darbas nulinėje stadijoje, terminai dvi savaitės, darbą norėčiau gauti „dalimis“, kiek kainuos? Standartinė užklausa. Ką tokiems atsakyti? 😀 SEZONO METU VEIKIA TAS PATS ANKSČIAU MINĖTAS PARETO DĖSNIS, TIK JO IŠRAIŠKA ŠIEK TIEK KITOKIA: – TIKIMYBĖ SUSIRASTI GERĄ RAŠYTOJĄ, KURIS PER LABAI TRUMPĄ LAIKĄ PADARYTŲ GERĄ BAIGIAMĄJĮ DARBĄ SUMAŽĖJA IKI 10 PROC., TUO TARPU TIKIMYBĖ “UŽSIRAUTI” ANT ĮVAIRAUS PLAUKO SUKČIŲ IR AFERISTŲ SEZONO METU PADIDĖJA IKI 90PROC. IR DAUGIAU. PATIKRINTA PROPORCIJA. :)

f) Turėkit elementarų common sense – sveiką protą arba elementarų suvokimą, apie tai kas yra pinigai arba piniginiai mainai. Jauni žmonės nesuprantantys kainų ir tikrosios pinigų paskirties, yra dažniausiai piliečiai, kurie patys nėra uždirbinėję pinigų, ir nežino apskritai ką reiškia juos uždirbinėti. Bet kuriuo atveju šiame gyvenime mums visiems už viską vienaip ar kitaip tenka mokėti. Man dažnai gyvenime tenka naudotis įvairiomis paslaugomis, kiek prašo už jas, tiek aš ir moku, ir net nematau jokių problemų tame.

g) Darbo pradžia dažniausiai yra 10 proc. avansinis mokestis-užstatas. Kiekvienas rašytojas savaip jį nustato. Tai tarptautinė rašytojų bei slaptų rašytojų praktika, tačiau be jo niekas dirbti nepradeda. Tai yra susitarimo ir mokumo garantas, bei abipusis įsipareigojimas. APSKRITAI IDEALUS VARIANTAS DARBO PRADŽIOJE SUSITARTI DĖL VISŲ MOKĖJIMŲ IR ATSISKAITYMŲ TVARKOS, TAM KAD IŠVENGTI NESUSIPRATIMŲ. Patarimas – venkite tų, kurie prašys iš karto nieko nepadaręs tūkstančiais, nepažįstu nei vieno tikro rašytojo, kuris tokius avansus imtų, dažniausiai tai sukčiai ir aferistai ieškantys patiklių studentų.

h) Nesistenkit apgaudinėti, bet kokios apgaulės ar nedori kėslai anksčiau ar vėliau „išlenda“ ir gali labai lengvai atsisukti prieš tuos, kurie bando tai daryti. Jums labai malonu kai sakykim, nuomininkai neatsiskaito už nuomą, ir palieka butą su neapmokėtom sąskaitom? :-?Arba kai mėnesį laiko Jūs negaunate atlyginimo? 😕 Nesąžiningumo ir apgaulės atvejų pasitaiko ne vien iš nesąžiningų rašytojų pusės. Piniginiai klausimai bet kuriuo atveju yra išsprendžiama problema, o apgavystės lengvai sprendžiamos teisiniais būdais.

i) NEPYKDYKITE IR NEERZINKITE RAŠYTOJŲ BALANDŽIO-GEGUŽĖS MĖNESIAIS, JIE VISI PIKTI. 😕 Pikti, nes labai daug dirba, ir dar labiau gali supykti, jei išaiškėja nemokumas arba nenoras mokėti, kas praktiškai yra vienas ir tas pats. Apskritai, su žemą gyvenimo vertybių skalę turinčiais žmonėmis, aš apskritai noriu neturėti jokių reikalų. Tinginių, apgavikų, veltėdžių ir mamyčių sūnelių (dukrelių) – negaliu pakęsti, ir neturiu apie ką kalbėti su piliečiais, kurie gyvenime apskritai nieko doro nėra pasiekę, nieko nesugeba, nieko nemoka, neturi noro nei dirbti, nei mokytis, ir nori viską gauti lengvai. Su užuojauta aš žvelgiu į juos, tokios pozicijos gyvenime dažniau atsigręžia prieš juos pačius. Man asmeniškai patinka dirbti ir padėti žmonėms, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia, nesvarbu ar tai būtų konsultacijos ar pagalba rašymo procese. PROTINGI, SUBRENDĘ, DRAUGIŠKI, MOKŪS IR LOJALŪS KLIENTAI VISUOMET LAUKIAMI, SU JAIS MALONU DIRBTI IR PADĖTI JIEMS TAIP PAT MALONU. :)

j) GERBKITE PASLAUGOS TIEKĖJĄ – RAŠYTOJĄ. Jis taip pat žmogus, jis taip pat turi savo asmeninį gyvenimą, savo poreikių, išlaidų, jam irgi reikia maitintis, ir mokesčius mokėti, kuro į baką įsipilti, galų gale rašytojas kaip ir bet kuris verslininkas nori uždirbti, o ne egzistuoti tik tam, kad pajamos padengtų išlaidas. Mes suprantame Jus, pabandykite dabar ir Jūs mus suprasti. Linkiu sėkmės. :)

© 2011 Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

Posted in Be kategorijos | Tagged , , , , , , , , , , , , , , | Leave a comment

Seo.straipsnis.lt – Kenkėjai virtualioje erdvėje – reputacijos valdymas

Dėkui Mariui Kuitniauskui (rasytojas.lt) už gerą straipsnį ir gerą žodį. Situacija ir galimi sprendimo būdai buvo diskutuoti turbūt ne vieną valandą telefonu. Reziumė, pacituosiu Mariaus (rasytojas.lt) žodžius: “šunys loja, o karavanas žingsniuoja…” :)

Originalus straipsnio tekstas žemiau.

“Na va, ir prasidėjo… Kažkada teko matyti, kaip socialiniuose tinkluose SEO tekstų rašytojai diskutavo, ką daryti, jei klientas nenori atsiskaityti… Vienas iš pasiūlymų buvo prirašyti neigiamų SEO straipsnių, kad jie sugadintų to kliento reputaciją. Jei klientas – Maxima, vargu, ar toks būdas atrodytų rimtai. Bet ką daryti, kai klientas yra niekam nežinomas verslininkas, o gal net ir privatus asmuo?

Grasinimai lieka grasinimais. Paburbėjo ir nustojo – nurašė tuos pinigus į nuostolius, paaimanavo dėl sugaišto laiko. Bet taip daro ne visi.

Visai neseniai mano pažįstamas Dainius (ghostwriter.lt) susidūrė su bandymu pakenkti jo reputacijai per… skelbimų puslapius. Ten buvo surinkti jo ir jo konkurentų kontaktiniai duomenys ir paskelbti viename skelbime, kuriame visi šie asmenys išvadinti sukčiais ir apgavikais. Akivaizdu, kad įvedus į paiešką jo vardą ir pavardę, toks skelbimas puikavosi vos ne pirmoje vietoje. Versle, kur labai svarbi reputacija ir rekomendacijos toks akibrokštas neliko nepastebėtas, bet ką čia bepadarysi – šunys loja, o karavanas žingsniuoja

Kitas variantas yra priešingas. Vienas vyrukas tariamai apgavo kitą parduodamas kompiuterį su defektu. Apgautasis, negaudamas kompensacijos ir nesutardamas su pardavėju, nusprendė atkeršyti ir ir sukūrė blogą su pardavėjo vardu ir pavarde. Akivaizdu, kad siekiama šį Blogger puslapį parodyti tiems, kas ieškos tokio vardo ir pavardės. Koks šio blogo likimas? Jis gali likti ten amžinai, arba ištrintas, jei konfliktuojančioms pusėms pavyktų susitarti.

Sritis, kurią paliečiau man yra šiek tiek žinoma. Tai reputacijos valdymas internete. Paprastai tokias paslaugas teikia elitinės RsV agentūros, tačiau dabar svarbu ir pozicija, kurioje bus randamas neigiamas straipsnis apie tą žmogų ar įmonę. Kaip viskas vyksta? Labai paprastai. Sakykime, pasirodė kur nors publikacija ar blogo įrašas, kad Bendrovė ABC yra apgavikai, sukčiai, melagiai, o jų direktorius – niekšas, priekabiautojas ir nuosmauka… Toks puslapis įsitaiso aukštai paieškoje, gal net aukščiau už tos įmonės puslapį. Ką daryti? Eiti teismų keliu dėl vieno straipsnelio, kuris dar dalinai yra tiesa?.. Tikrai ne. Galima parašyti 9 straipsnius apie tai, kokia ta įmonė yra gera, gal tarp jų kokį pranešimą spaudai dar paleisti ir pasistengti, kad tie straipsniai užimtų pozicijas pirmajame puslapyje išstumiant neigiamą publikaciją į antrą puslapį, o gal net dar žemiau. Nušaunami trys zuikiai – gaunamos vertingos nuorodos, reklamuojama įmonė ir jos paslaugos teigiamoje informacinėje terpėje ir nuo lankytojų akių patraukiama neigiama informacija. Kainuoja tai nebrangiai, 500-1000 Lt, priklausomai, kokie informaciniai kanalai prieinami. Štai jums ir reputacijos valdymas. Aišku, galima gaišti laiką su teismais, tčiau tai užtrunka ilgai, o per tą laiką neigiamos informacijos pozicija gali sustiprėti dar labiau. Juk aukštai ji atsidūrė greičiausiai ir dėl kitos priežasties – apie tą įmonę daugiau niekur nebuvo kalbama, tad kokybiškų informacinių šaltinių, išskyrus tą neigiamą pasisakymą, paprasčiausiai nebuvo.

Beje, esu gavęs bent tris užklausimus dėl tokių dalykų. Vienas jų buvo tiesiai šviesiai „sudirbti“ tam tikrą įmonę, bet jo atsisakiau net ir kai buvo pasiūlytas dviguba kaina, nei mano įkainiai. Neapsiėmiau dėl moralinių principų, nors pinigai tikrai nebūtų pamaišę. Aišku, tarp rašytojų gali atsirasti žmonių ne su tokiais stipriais moralės principais, tad yra šansų, kad į konkurencinį karą įsitrauks ne tik įmonių direktoriai, bet ir rašytojai.”

O už paskutinę pastraipą Mariui Kuitniauskui Rasytojas.lt didelis pliusas ir Like. :) Daugiau Lietuvoje verslininkų su socialiai atsakingu požiūriu į konkurenciją.

Šaltinis: http://seo.straipsnis.lt/kenkejai-virtualioje-erdveje-reputacijos-valdymas/

 

Posted in Be kategorijos | Tagged , , , , , , | 1 Comment

“Templeitas” šmeižtui Internete arba kodėl speros.lt niekas nebelanko

Ilgą laiką nieko nedariau, nerašiau straipsnių, nesirūpinau tuo, kas dedasi man už nugaros, šiuo atveju Internete. Matomai užteks, kantrybė taip pat savo ribas turi. 😐 Šis straipsnis man nėra labai malonus, bet kažką daryti reikia. 😐 Kas yra bent karto susidūręs su bet kokia šmeižto ar apklabų forma Internete ar socialiniuose tinkluose mane supras. Ne kiekvieną dieną juk pamatysi: apgavikas, djdainius@yahoo.com, nepasitikėkite, atsiunčia plagiatą… Gražu net žalia… 😐

Istorija kaip ir metų senumo, tiesa Google paieškos sistema “saugo” šio skelbimo kopiją. Prasidėjo viskas nuo vienos mano klientės signalo “žiūrėk ką apie tave suradau“. 😐 Atvirai pasakysiu jausmas nėra iš maloniausių. 😐 Nagrinėjome šį atvejį su savo kolega, svarstėme galimas teisines šios problemos sprendimo galimybes. Kolega kurį senokai pažįstu, mano geras draugas ir bičiulis, buvo ir su juo panašiais būdais bandyta “sužaisti” prieš kelis metus, skelbimo forma, beja visiškai nesėkmingai – jis kaip dirbo, taip ir dirba.

Pradėti norėčiau, kaip kriminalistai – nuo motyvų. Rugsėjis yra tas laikas kai rašytojai dar atostogauja, kitaip tariant niekas per daug užsakymų neturi, nes patys studentai dažnai net užduočių nėra gavę. Taigi, nepatenkintas klientas kaip ir atpuola automatiškai. Kas lieka? Lieka tik “konkurentų žaidimai”. 😐 Sorry už išsireiškimą, bet šiuo metu man kitaip neišeina. 😐

Kad nekalbėti tuščiai nagrinėjame skelbimo turinį. (žr. žemiau)

Motyvai aiškūs, rugsėjo pradžia-reklamos pradžia, kodėl ką nors neapdergus ir gal geriau apderkim ne vieną, o keletą iš karto, kitaip tariant urmu. Dešinėje pusėje yra pažymėti raudonai kontaktai, t.y. vardai, slapyvardžiai, tel. numeriai, el. pašto adresai, kurie man visiškai nepriklauso.  (žr. pav.)du skelbimai________________________________________________________________

Mano el. pašto adresas: djdainius@yahoo.com, mano telefonas +37063001314, blogas: blog.ghostwriter.lt ir Internetinio puslapio adresas: www.ghostwriter.lt Visa tai mano kontaktiniai duomenys ir mano darbo įrankiai. Aš jų niekada nekeičiau ir nekeisiu, nebent nuspręsiu daugiau mokslo darbais nebeužsiimti!!! Tačiau savo reputacijos ir mano asmeninės informacijos viešai “dergti” neleisiu!!! 😐

Didžioji dalis kontaktinės informacijos pateikiamos skelbime patalpintame studijos.balsas.lt 2012.09.14 ne mano, nekalbant apie pranešimo turinį!!! Bandžiau paskambinti pirmam pasitaikiusiam, ir ką Jūs manote? Mano telefono užrašų knygutė išmetė man Techninė pagalba kelyje. Visų kitų kontaktų netikrinau, tikrai nemanau, kad tie žmonės su šio skelbimo turinio kaip nors galėtų būti susįję. Keli pavyzdžiai kolegų sklelbimų su kontaktiniais duomenimis, kuriuos galima rasti Internete (žr. pav.) Dauguma iš šių skelbimų ir kontaktų yra aktyvūs, lengvai atrandami, todėl nemanau, kad nors vienas iš jų galėjo sau susikurti tokią reklamą Internete. 😐

________________________________________________________________

profesionale100

________________________________________________________________

Dar vienas…

darbai studentams

________________________________________________________________

Ir dar vienas…

marius darbai________________________________________________________________

APIBENDRINANT. VISI AUKŠIAU PATEIKTI KONTAKTAI TIESIOG BUVO SUKELTI Į VIENĄ SKELBIMĄ IR PATALPINTI INTERNETE. TOKIU BŪDU NEGATYVI INFORMACIJA NUKREIPTA VIENO ASMENS ADRESU YRA PASTIPRINAMA PAŠALINIAIS KONTAKTAIS, SIEKIANT SUTEIKTI SODRESNĮ ATSPALVĮ.

Pradžioje norėjosi kreiptis į policiją, su studijos.balsas.lt administratoriais buvo susisiekta, kalbėjo jie maloniai, tiesa IP adresų be teisėsaugos institucijų nurodymo atsisakė duoti.

Ši istorija turėjo savo priešistorę, todėl manau tai ką dabar pateiksiu yra pati geriausia iliustracija, kaip veikia Internetinio šmeižto mechanizmas ir kokie primityvūs metodai yra naudojami tarp “kolegų”, kurie užsiima rašto darbais. (žr. žemiau)

Taigi, veiksmo vieta speros.lt forumas, laikas – 2011 metų vasario mėnuo. Situacija beveik identiška, gavau laišką šiaip iš studentės: pažiūrėkit, ką apie Jus rašo. 😐Tuomet su speros.lt administracija pavyko pakankamai greitai išspręsti šį konfliktą, skelbimas mano prašymu buvo išimtas, mano pageidavimu buvo atsiųsta detali IP adreso išklotinė, kuriuo buvo naudojamasi talpinant melagingą informaciją, kurioje buvo paminėti, mano el. pašto adresas djdainius@yahoo.com, mano telefonas +37063001314 bei Internetinio puslapio adresas: www.ghostwriter.lt

Manau speros.lt administracijos pateiktos IP adreso “veiklos” išklotinei daug komentarų nereikia. Akivaizdu, kad panašiai elgiasi visi “pikti komentatoriai” delfi.lt, alfa.lt ir t.t. Daug prisijungimo vardų, daug šmeižto ir “pilstymo” iš tuščio į kiaurą, ir… visur tas pats IP adresas 😐 Ši schema beveik identiška, ją galėtų pavadinti “šmeižto templeitu”, ir aš beveik 99 proc. įsitikinęs, kad vieno ir to paties asmens (-ų) darbas. Viskas paprasta, pasidarai vieną tokį “tempeitą”, belieka tik kontaktinius duomenis nukopijuoti tų, kurie tau “nelabai patinka”. (žemiau pateikta visa asmens, kuris naudojosi tuo pačiu IP adresu pasisakymų istorija speros.lt)

isklotine IP adresu_speros.ltBlogiausia yra tai, kad panašaus turinio autoriai nelabai supranta apie galimas pasekmes. Čia pora ištraukų iš Civilinio kodekso: “pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį asmuo, apšmeižęs kitą asmenį, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.”

“Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės (30 str. 1 d.). Jeigu apie asmenį yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys, jis turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.”

Tai yra kenkėjiškai veikla, už kurią gresia reali baudžiamoji atsakomybė. Bet kaip man šiuo klausimu pasakė vienas protingas žmogus, “nekreipk dėmesio, šunys loja – karavanas eina toliau“.

Dariau socialinį eksperimentą, buvau nusiuntęs nuorodą savo klientams, tiesiog klausiau: – o tu nesigaili su manim susidėjęs? Atsakymai visai atvejais buvo panašūs: – tu nebejuokauk gal, ką aš be tavęs bučiau daręs (-iusi)… Atsigrežus atgal, galiu pasakyti, kad apčiuopiamos žalos šis skelbimas apskritai nepadarė. Žmonės į mane kaip į rašytoją, kreipiasi ne dėl gerų ar blogų komentarų, jie skaito tai ką aš esu parašęs.Viena iš objektyvių priežasčių, kurias aš esu girdėjęs iš savo klientų, su kuriais man teko kartu dirbti, tokių šimtai buvo: – man patinka tavo stilius, tavęs su niekuom nesupainiosi. :-) Malonu. :-)

Mano bėda, o galbūt pranašumas yra tame, kad savo laiku esu palikęs daug naudingos informacijos, kuria naudojantis galima teisingai pasirinkti rašytoją. Matomai, ne visiems tokia informacija pateikta mano vardu yra naudinga. 😐 Nieko nepadarysi – pavydas Nacionalinis lietuvio bruožas. 😐

Mūsų rašytojų darbas nedėkingas, visi patenkinti klientai gavę to ko norėjo, t.y. gerus įvertinimus, galutinį rezultatą, kurio siekė, t.y. su mūsų pagalba baigę studijas – jie visi tyli… Tyli ir tylės kaip žemė. 😐 Vienetai iš jų, ir pačiam pačiam geriausiam draugui parekomenduos tave, kaip žmogų-rašytoją, kuris gali daugelį tavo problemų išspręsti.

Taigi, kodėl niekas nebesilanko speros.lt forume, kuris kadaise buvo labai aktyvus? Tikrai ne dėl manęs… :-) Kas pamena Gėdos stulpą? Jei trumpai, esmė tokia: speros.lt kaip informacinis rašto darbų portalas beveik visiškai pradado savo vertę, niekas jame daugiau nebediskutuoja. Priežastis – paprastam vartotojui, t.y. studentui, pasidarė tiesiog nebeįmanoma atsirinkti “kas yra kas sperose”. Nes paslaugas tiekiančių sąrašas beveik niekuo nesiskyria nuo “Gėdos stulpo” sąrašo.

Visiems “heiteriams” ir šiaip pavyduoliams skiriama. :-) Žodžiai iš dainos, kuriai labai tinka (vertimui iš rusų kalbos naudokit GoogleTranslate): “Чужая слабость не делает тебя сильней, Чужая глупость не делает умней тебя. И если рядом много плохих людей – Не стань одним из них, сохранить сумей себя.” Noize MC. :-)

Pilna dainos versija.

Su Pagarba.

Ghostwriter.lt

 

 

 

Posted in Be kategorijos | Tagged , , , | 3 Comments