Ghostwriter.lt TOP 10 patarimų kaip apsisaugoti nuo sukčių ir pseudo rašytojų

TOP 10 patarimų kaip apsisaugoti nuo sukčių ir pseudo rašytojų.

Dalinuosi savo pastebėjimais sukauptais per dešimtį bendravimo ir darbo su studentais metų. Girdėjau šimtus graudžių ir apmaudžių istorijų, daugybę kartų gelbėjau jaunus žmones papuolusius nedorų piliečių rankas. Šie patarimai galbūt neapsaugos šimtu procentų atvejų, bet tikrai minimizuos riziką tokių situacijų, tokių kaip apgaulės būdu išvilioti pinigai, blogai parašytas darbas, plagijuotas darbas arba „kačiukas už borto“.

Patarimas ZERO. Norit būti neapgauti – rašykit savarankiškai, pasiimkit neapmokamas atostogas, išnaudokit Universiteto resursus, savo darbo vadovą, naudokitės konsultacijomis profesionalių rašytojų, o toliau savarankiškai. Tiesa, praktika rodo, kad pats savarankiškumas ir sąžiningumas negarantuoja nei darbo kokybės nei galutinės sėkmės, priežasčių tam begalės.

Tačiau jei dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių prireikė pagalbos, nesvarbu: korektūros/papildymai, atskiros dalys, skaičiavimai…štai TOP 10 patarimų.

  1. Skelbimo turinys. Skelbimo tekstas turi būti aiškus, konkretus ir detalus, jame turi aiškiai matytis kokias paslaugas ir kokiose sferose rašytojas atlieka, su kokiomis programomis dirba, turi Interneto svetainę ar neturi ir pan. „Skambios“ bet tuščios frazės skelbime: „aukšta kokybė“, „aukšti įvertinimai“, „garantijos“ su šviežiai sukurtu el. pašto adresu – geriau aplenkite arba skambinkite, klausykite ką pasakys.
  2. Atsiliepia/neatsiliepia. Skambinti ne tik verta, bet daugeliu atvejų būtina. Esant situacijoms kai susirašinėjimas vyksta, o į skambučius visiškai neatsakoma ir neperskambinama arba telefonas išjungtas kiaurą parą – OUT.
  3. Aiškiai suformuluota užklausa. Daug nesusipratimų įvyksta vien dėl to, kad užsakovai nesugeba tiksliai suformuluoti savo užklausimo, kokios pagalbos jiems reikia. Konkretus užklausimas savyje turi turėti: temos formuluotę, situacijos aprašymą, terminus, prisegtus metodinius. Nebūkit „viešųjų pirkimų atstovais“, nesiuntinėkit užklausimo urmu kelioms dešimtims adresatų su klausimu „o kokia kaina būtų?“. Profesionalūs rašytojai į masinius užklausimus neatsakinėja, nes užsakovai su „kainos motyvacija“ atrodo nerimtai.
  4. Gyvas susitikimas. Rašytojai tikrai nebijo gyvo bendravimo ar gyvų susitikimų, greičiau atvirkščiai. Tai normali praktika. Ir užsakovas ir paslaugos tiekėjas tuomet turi galimybę vienas kitą įvertinti. Jei paslaugos tiekėjas atsisako gyvai susitikti – OUT.
  5. Sutartis. Dauguma rašytojų dirba visiškai legaliai ir turi sutarčių pavyzdžius. Kiekviena sutartis sudarinėjama individualiai. Tiesa, sutartis yra abipusis susitarimas ir pasirašius sutartį abi pusės tampa įsipareigojusios. Tačiau tai yra geras garantas, kuris apibrėžia ir sprendžia daugelį problemų. Jei sutarties nėra – OUT.
  6. Saugikliai. Sutartyje arba gyvame pokalbyje yra labai pravartu aptarti kaip bus atliekamos korektūros, kaip rašytojas ruošiasi apsaugoti savo darbą ir patį klientą, kad šis nesijaustų „perkantis katę maiše“ arba netaptų „kačiuku už borto“. Jei saugiklių nėra – OUT.
  7. Legalumas. Užsakovams mažai rūpima tema, bet tai yra kriterijus, kuris parodo paslaugos tiekėjo atsakomybės lygį. Tikrinama paprastai – tiesiog paklausti ar įmanoma bus išrašyti „geltoną lapelį“. Jei tokios galimybės nėra arba jis (-ji) net nežino kas tai yra – OUT.
  8. Profesionalumas ir kompetencijos versus „saldūs pažadai“ ir „šabloninės frazės“ – kokybė, patirtis, patikimumas ir pan. Pokalbio telefonu ar gyvo bendravimo metu klausykite ir stebėkite kaip rašytojas nagrinėja problemą/užklausimą su kuriuo pas jį atėjote, kokius klausimus užduoda. Jei jis žalio supratimo neturi apie ką eina kalba, o kalba vien pažadais – OUT.
  9. Realus darbo patirties įrodymas. Tiesiog paprašyti parodyti bent keletą darbų. Tai puikus būdas įvertinti rašymo stilių. Jei „rašytojui“ nėra ką parodyti arba jis nieko nenori rodyti – OUT.
  10. Kaina. Venkit rašytojų siūlančių savo paslaugas už nerealiai žemas kainas, bet su solidžiu avansu iš karto. Rašytojų profesionalų kainos yra nusistovėjusios, pagrįstos ir argumentuotos, jie puikiai žino darbo vertę bei kiek laiko ir resursų prireiks jo realizavimui. Rašytojai darbo be avansinio mokėjimo nepradeda ir 10-15 proc. yra visiškai normalu, tačiau 50 proc. jau nenormalu. Derėtis ir derintis kainas galima, bet proto ribose. Be to, prisiminkit ne Jūs paslaugą jiems darot, o jie Jums.

Pasidalinkit šia nuoroda su draugais ir grupiokais. Ši informacija padės galbūt išspręsti daug problemų, sutaupys laiko ir pinigų.

 

This entry was posted in Komentarų skaitytojams, Patarimų skiltis and tagged , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *