Sveiki atvykę į Ghostwriter.lt

Informacinį blogą studentams

Mokslo darbų rinkos apžvalga 2 dalis – Rašymo patirtis bei Pareto dėsnis

Mokslo darbų rinkos apžvalga 2 dalis – Rašymo patirtis bei Pareto dėsnis

Antrasis faktorius – PATIRTIS, arba kitaip tariant, kiek laiko besiskelbiantis užsiima darbų rašymu. Nelabai linksmos patirties iliustracija pateikta aukščiau. (žr. 2 pav.) Čia pasistengsiu pateikti pamastymus ir įžvalgas susijusias su PATIRTIMI, žvelgiant į tai iš įvairių pusių. Neigiama patirtis niekam nėra maloni, ir vėliau be galo sunku kažkuo pasitikėti, kartą pabuvus apgautam. Pastaraisiais metais studentų pasitikėjimas rašytojais yra smarkiai kritęs, ir kartais be galo sunku pradėti dirbti su žmonėmis, kurie to pasitikėjimo išvis neturi. Apie pasitikėjimą šiek tiek vėliau.

Ar žinote, kad apie 80 proc. BESISKELBIANČIŲ INTERNETE YRA VIENSEZONIAI RAŠYTOJAI? 🙁 Viensezoniai reiškia, kad jų rašymo potencialo užtenka tik vienam sezonui, po ko jiems arba “nuvažiuoja stogas” nuo per didelio krūvio ir įtampos, arba jie patyrę visą eilę nesėkmių vykdydami užsakymus pasitraukia iš šio verslo, arba tiesiog keičia el. pašto adresą ir „veikia“ toliau. Kažkoks procentas rašytojų lieka, kitaip tariant ištvermingiausi ir labiausiai užsispyrę (gerąja prasme). ČIA KAIP IR DAUGELYJE GYVENIMO IR VERSLO SRIČIŲ GALIOJA PARETO DĖSNIS 20/80. DVIDEŠIMT PROCENTŲ BESISKELBIANČIŲ YRA ŠIO BEI TO VERTI RAŠYTOJAI, KURIE TURI SUKAUPĘ PATIRTĮ, KITI AŠTUONIADEŠIMT PROCENTŲ YRA – MĖGĖJAI. 80 proc. SUKURIA RAŠLIAVĄ, KURIĄ 20 proc. RAŠYTOJŲ TENKA TAISYTI. 😕

Tie, kurie atlaikė bent tris sezonus (kalbu apie studentus, kurie dažniausiai dar studijuoja), jau yra šio bei to verti. Pavasarinį darbų sezoną aš prilyginu 15 raundų bokso ringe, ir tie kas atsilaiko – evoliucionuoja. Tiesa, yra ir priešingas evoliucijai kelias, daugelis prisitaiko ir pradeda veikti kitaip ieškodami “lengvų kelių”, nes tie kiti keliai – daug lengvesni. Jie tampa tikrais šešėlinio verslo atstovais, ir tai yra: darbų kopijuotojai, plagiatoriai, perpardavinėtojai arba tiesiog sukčiai. Kaip vienas kolega visai neseniai išsireiškė, “PER TOKIUS VELTĖDŽIUS, APIE VISUS RAŠANČIUOSIUS DARBUS VISI POTENCIALŪS UŽSAKOVAI SUSIDARO NEIGIAMĄ NUOMONĘ, JIE IR YRA KAIP TAS ŠAUKŠTAS DEGUTO SUGADINANTIS VISĄ STATINE MEDAUS”. Bet jau tokie lietuviško mentaliteto ypatumai, nes man per tiek metų vis dar sunkiai suprantamas fenomenas, kaip studentai gali apgaudinėti, tokius pat kaip jie – brolius studentus. Tiesa, tai jau ne rašto darbų rinkos, tai yra visos mūsų visuomenės ir švietimo sistemos liga.

Ar žinote, kad DU TREČDALIAI MANO KLIENTŲ, SU KURIAIS MAN TEKO DIRBTI, JAU TURĖJO NEGATYVIOS PATIRTIES UŽSISAKINĖDAMI PASLAUGAS, IR TURBŪT 9 IŠ DEŠIMTIES TURI PAŽĮSTAMŲ, DRAUGŲ, KURIE BUVO APGAUTI ASMENŲ, KURIE SKELBĖSI RAŠYTOJAIS. Na čia turbūt ne naujiena . 🙁 Išsamių tyrimų apie sukčiavimų, apgavysčių ir nusivylimo mąstą Lietuvoje nėra ir, mano nuomone, juos atlikti būtų be galo sudėtinga. Tik nedidelė dalis „išlieja“ savo pretenzijas ar nusivylimus kur nors forumuose, dauguma studentų pasimoko iš savo klaidų, nutyli, nemiega naktimis, taiso patys ir pan. Nedaug studentų išdrįs atskleisti, kad jie bandė „apgauti“ ir patys buvo apgauti. 🙁

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, tenka po kelis, o kartais ir daugiau kartų per dieną klausytis verksmingų išpažinčių, apie tai kaip „kažkas kažką išdūrė, apgavo, paliko“. Dažniausiai tai būna tie patys, kurie kažkada skambino ir teiraujasi „dėl kainų“, po to nusprendžia – „pas juos brangu“, o galiausiai vėliau „atsikandę mažų kainų“, vis viena sukandę dantis skambina mums, su graudulingu prašymu – PADĖKIT… 🙁 Rašau daugiskaita, nes norėčiau bent jau savo blog‘e atstovauti tuos rašytojus, kurie iš tiesų išmano mokslo darbų rašytojo amatą, o tokių yra, ir ne vienas. Ir patikėki, mums visai nepatinka, kai mus painioja kartu su įvairaus plauko sukčiais, aferistais ir šiaip diletantais.

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos „rašytojų“ darytų darbų, kurių niekas nepriima arba kitaip tariant „nepraleidžia“. Pusę iš jų atmetu iš karto, pranešdamas liūdną žinią, kad darbas greičiausiai yra plagijuotas, ir korektūros yra neįmanomos dėl laiko stokos (apie tai šiek tiek vėliau). Patikėkit, mums nėra sunku netgi iš akies nustatyti, kokia darbo kilmė, tai patvirtins bet kuris rinkos senbuvis. Be to, yra sąlyginai nesudėtingų testų ir metodikų, kurie leidžia nustatyti kiek procentaliai vienas ar kitas darbas galėjo būti plagijuotas.

Tiesa, pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos pačių studentų sąžiningai (arba ne visai) darytų darbų, kurių taip pat niekas nepriima. Iš esmės, tiek „nelabai vykę“ rašytojai, tiek sąžiningai savo darbus rašantys studentai, kuriems darbai tiesiog „nesigauna“, kenčia dėl elementarios patirties stokos. Juk tai dažniausiai būna arba pirmas kartas (bakalauro darbas) arba antras kartas (magistro darbas). 🙂 Tačiau bet kuriuo atveju, SVEIKINU IR PALAIKAU TUOS STUDENTUS, KURIE SAVO DARBUS RAŠO SAVARANKIŠKAI. Aš esu šimtu procentų už tai! Tačiau paradoksas, sąžiningi studentai net su savo gerais norais ir sąžiningumu dažnai pralaimi prieš tuos, kurie pasinaudojo mūsų paslaugomis. 🙁 Priežastys elementarios – ta pati anksčiau minėta patirties stoka, rašymo negalė, darbo vadovo abejingumas ir reikiamų įgūdžių nebuvimas. TODĖL KARTAIS VIEN GERŲ NORŲ IR SĄŽININGUMO NEUŽTENKA, NEPROŠAL KARTAIS IR SU MUMIS PASIKONSULTUOTI, BENT JAU DARBO PRADŽIOJE, KAIP TEISINGAI SUDĖLIOTI DARBO STRUKTŪRĄ, PARUOŠTI ĮVADINĘ DALĮ, TAM KAD PO TO  GALĖTŲ DIRBTI SAVARANKIŠKAI. 🙂

PATIRTIES SUKAUPIMUI reikia vieno labai svarbaus dalyko – LAIKO. Jaunų rašytojų negalima per daug smerkti. Mano nuomone, šie jauni žmonės dažniausiai tiesiog pervertina savo galimybes, prisiimdami daugiau nei gali įgyvendinti. Priežastys elementarios: nesugebėjimas efektyviai planuoti savo darbo laiko, nepakankamai išvystyti įgūdžiai (sisteminis, analitinis mąstymas), “motyvacijos, norų ir sugebėjimų neatitikimas” – visiems kažkodėl atrodo, kad rašymas yra labai lengvas darbas ir lengvi pinigai. Taip pat patirties, kompetencijų ir talento (nežinau kaip kitaip įvardinti ) trūkumas.

STUDENTAI NEPRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS, TAIP PAT DARO VIENĄ KLAIDĄ UŽ KURIĄ PATYS DAŽNIAUSIAI IR MOKA – ATIDUODA RAŠYTI SAVO DARBUS LYGIAI TOKIEMS PATIEMS KAIP JIE. Pavyzdžiai:

–  jauna mamytė studentė atiduoda rašyti savo darbą tokiai pačiai jaunai mamytei, abi jos augina mažus vaikus ir abi jos turi daugmaž vienodai laiko;

–  studentas tinginys gali atiduoti rašyti „už mažą kainą“ tokiam pačia tinginiui ir veltėdžiui, kuris tingės… „rašyti“, paims avansą ir dings “kaip į vandenį”;

–  amžinai stokojantis laisvo laiko jaunas verslininkas gali atiduoti rašyti neakivaizdininkui, kuris taip pat daug dirba, ir to laisvo laiko turi turbūt ne ką daugiau nei jo užsakovas.

Tai tik keli pavyzdžiai iš gyvenimo, o jų iš tiesų yra begalės. Taigi, šiais ir panašiais atvejais nėra ko per daug stebėtis, kad darbų pridavimo terminai, kurie kaip aš vadinu iki tol jau „degė“, vėliau gali pradėti „degti“ dar labiau, o RAŠTO DARBO „KOKYBĖS“ NEBUVO IR NEBUS, NES PASLAUGŲ TIEKĖJAI, KAIP JAU BUVO MINĖTA, SAVO PATIRTIMI IR KOMPETENCIJŲ LYGIU DAŽNAI MAŽAI KUOM SKIRIASI NUO UŽSAKOVŲ.

Taisyklų be išimčių nebūna, pasitaiko ir tarp jaunų studentų talentingų žmonių, tačiau patikėkit manimi, joks laisvalaikiu rašantis asmuo, nesvarbu vaikinas ar mergina, studentas ar bedarbis (-ė) nesusilygins su darbų apimtis profesionaliais rašytojais ir konsultantais, kurie dirba šį darbą ir iš to gyvena. Čia nėra jokių didelių paslapčių ar konspiracijos teorijų, viskas labai paprasta. RAŠYTOJAI TURI PER DAUG METŲ IŠDIRBTAS INFORMACIJOS RINKIMO IR RAŠYMO METODIKAS, RAŠYMO STILIŲ (!) IR LAIKO PLANAVIMO SISTEMĄ, TUO TARPU MĖGĖJŲ (NENORIU NIEKO ĮŽEISTI) RAŠYMO METODIKOS VISIŠKAI NIEKUO NESISKIRIA NUO TŲ PAČIŲ STUDENTŲ, KURIE UŽSISAKO DARBUS. TŲ PAČIŲ RAŠYMO METODIKŲ, KURIOS DAŽNIAUSIAI IR PRIVEDA JUOS PRIE „KŪRYBINĖS KRIZĖS“, “RAŠYMO NEGALIOS” AR PSICHOLOGINIŲ BLOKŲ, KURIE SAVO RUOŽTU ATVEDA Į AKLAVIETĘ, KAI ASMUO NEBEŽINO KĄ TOLIAU DARYTI. Tiesa, iš tos beviltiškos situacijos išeitis dažniausiai surandama, kas daugiau belieka, tik – Copy-Paste.  Universitetuose deja rašymo meno nemokina, jei mokintų, mes darbo tiek neturėtume. 😀 Rašymo metodikų ir rašymo (kopijavimo) įpročių, kurie išmokstami vidurinėje mokykloje, kitaip nei primityviais, chaotiškais ir didelių laiko resursų reikalaujančiais nepavadinčiau. IŠ ČIA DAŽNIAUSIAI ATSILIKIMAS NUO UŽSIBRĖŽTŲ TERMINŲ, MINĖTOS KŪRYBINĖS KRIZĖS, ŽEMA DARBO KOKYBĖ, NEPASITENKINIMAS, IR STRESAS. Patikėkit, žmonių įvaldžiusių ir dirbančių pagal tam tikras metodikas tikrai nedaug, šiuo metu praktiškai ant pirštų galima suskaičiuoti, apie tai vėliau.

Mėgėjų ir profesionalų problema egzistuoja daugelyje kitų paslaugų sričių, tokių kaip, paimkim žinomesnius dalykus, tokias paslaugas kaip pvz.: vestuvių dainininkai ar vestuvių fotografai. Yra tekę bendrauti ir su vienais ir su kitais. Dauguma iš jų taip pat neslepia savo pykčio ir nusivylimo, jog pseudo-atlikėjų, ar pseudo-meistrų kaip jie sako „priviso“ labai daug, tokių kurie darbo dienomis dirba visiškai su šia kūrybine veikla nesusijusį darbą, o savaitgalį išeina padainuoti, pafotografuoti vestuvių ir tokiu būdu skelbiasi profesionaliais dainininkais ir fotografais. Na iš vienos pusės gal ir nieko blogo, kai žmonės stengiasi užsidirbti papildomai, tačiau iš kitos pusės… Viena tikra istorija iš gyvenimo: vienas toks statybininkas-fotografas, kartą mano paklaustas, kokias programas jis naudoja nufilmuotos video medžiagos montavimui, atsakė: – Windows 2000. Atsimenu sėdėjau ant kėdės, ir vos laikiausi… iš paskutiniųjų. LOL 😀 Kitaip tariant, ir taip aišku, kad jis video montažu apskritai neužsiima. 🙂

Patikėkit manim, yra didelis skirtumas, tarp žmonių, kurie sakykim dirba scenoje ar  stovi už objektyvo daugiau nei dešimt metų, ir tų, kuriems tai tiesiog dar vienas būdas prasimanyti iš kažkur pinigų. Atrodytų kas čia sudėtingo, nusipirkau sintezatorių, mikrofoną, garsiakalbius, išsitraukiu iš Interneto tekstus ir jau galiu dainuoti, arba nusipirkau gerą fotoaparatą iš Topo Centro, pažiūrėjau į objektyvą, nuspaudžiau mygtuką ir aš jau vestuvių fotografas. Ne, mielieji mano, ta pati fotografija taip pat yra labai sudėtingas menas. 🙂 Čia yra daugybė niuansų, kuriuos žino tik profesionalai, tokių kaip: kiek reikia priverti objektyvo diafragmą, tam kad išgauti reikiamą ryškumo gylį, kaip teisingai suvesti baltos spalvos balansą, bet kuris fotografas profesionalas Jums pasakys, kad visi auto režimai visuomet blogai veikia, kai nėra pastovaus šviesos šaltinio ir pan. Profesionalaus fotografo darbas nėra vien mygtuko paspaudimas! Analogiška situacija yra su darbų rašymu: moku įsijungti kompą, dirbu su Word’u ir Excel’iu – rašau darbus. VESTUVĖS KAIP IR DIPLOMINIO DARBO GYNIMAS, BŪNA TIK KARTĄ GYVENIME, NESUGADINKIT BRANGIŲ (ATSAKINGŲ) GYVENIMO MOMENTŲ. 🙂 ATMINKIT, BET KURIS DARBAS REIKALAUJA TAM TIKRŲ ĮGŪDŽIŲ IR PROFESIONALUMO, PATIRTIES IR KOMPETENCIJŲ, KURIE ATSIRANDA TIK PO DAUGELIO SUNKAUS DARBO IR PRAKTIKOS METŲ.

Tiesa pradžia pas visus buvo, nuo kažko pradėti visuomet reikia, ir pirmus darbus net ir senbuviai dažnai prisimena su šypsena. 🙂 PAKLAUSIT AR YRA SKIRTUMAS TARP “TUOMET” IR “DABAR”? ATSAKYSIU, IR BET KURIS RAŠYTOJAS ATSAKYS TĄ PATĮ – SKIRTUMAS MILŽINIŠKAS. Tačiau yra vienas esminis momentas, kurį aš stebiu paskutiniu metu. Kuo skiriasi ta taip vadinama jaunų rašytojų karta, nuo rašytojų senbuvių, kurie seniai dirba? Man susidaro įspūdis, kad jaunoji karta nieko kito kaip tik švaistytis ryškiomis reklaminėmis frazėmis skelbimuose, ir drabstytis purvais komentaruose, daugiau nieko nemoka. 😕 Čia mano subjektyvi nuomonė, galit su ja sutikti, ar nesutikti, čia jau Jūsų reikalas, tačiau aš žinau vieną dalyką – kai mes pradėjome kažkada dirbti, mes nesidrabstėm purvais, o mokėmės, mokėmės, mokėmės, daug mokėmės… Daug dalykų buvo nauji ir nežinomi, daugelis sričių buvo visiškai nežinomos, tyrimo metodai, informacijos rinkimo metodai, taikomosios programos, visa tai reikėjo išmokti. Kiek man teko bendrauti su kolegomis, bet kuris iš jų tai patvirtins, pradžia buvo sunki, mokytis daug reikėjo, bet… išmokom. 🙂 Ir mes tam tikra prasme net didžiuotis savimi galim, toks ilgas kelias buvo nueitas. 🙂 Grįžtant prie „viensezoninių“ rašytojų, reikėtų pateikti „rašytojų senbuvių“ apibrėžimą, t.y. kas jie tokie, ir kodėl išsilaikė, sukaupė didelę patirtį, evoliucionavo, kodėl vis dar rašo. Na kiekvienas iš jų turėjo savo pradžią, kažkam galbūt neužteko dėstytojo algos ir trūko pinigų šeimos išlaikymui, kažkam tai buvo proga pasimankštinti tarpuose tarp projektų struktūriniams fondams, kažkam sunkiu gyvenimo laikotarpiu buvo pragyvenimo šaltinis netekus darbo. Kitaip tariant istorijų daug yra. Mano istorija prasidėjo nuo vertėjavimo, taip mano sritis buvo vertimai iš anglų kalbos (20lt. lapas buvo kiek pamenu, senais laikais visai geri pinigai buvo), tiesiog kartą kažkas pasiūlė: – o tu viso darbo negalėtum padaryti? KAIP DAŽNIAUSIAI BŪNA SU ĮVAIRIAIS POMĖGIAIS, KURIE VĖLIAU TAMPA GYVENIMO DALIMI: PATIKO, UŽSIKABINAU, IR PASILIKAU. 🙂 Tiesa, nepažįstų nei vieno senbuvio, kuris dirbtų vien dėl pinigų, tai labai ne kokia motyvacija, tiesus kelias į neurozę ir depresiją. Tai kaip šuoliai parašiutu, lenktynės, ekstremalios sporto šakos, kovos menais, ten kur vien su „pinigine motyvacija“ niekur toli nenuvažiuosi. PINIGAI SVARBUS FAKTORIUS, BET TIK KAIP MAINŲ PRIEMONĖ UŽ SUGAIŠTĄ LAIKĄ IR IŠEIKVOTĄ ENERGIJĄ. PAŽINIMO DŽIAUGSMAS YRA KUR KAS RIMTESNIS MOTYVATORIUS.  TAI YRA KAIP MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PARADIGMOS REALIZAVIMAS, APIE KURIĄ DAŽNAI KALBAMA, BET NIEKAS TIKSLIAI NEŽINO KAIP TAI REALIZUOJAMA. 🙂 Mokslo darbų rašymas ir studentų konsultavimas, man kaip tik ir yra tokia realizacija. 🙂 Be noro mokytis, pažinti kažką nauja, pastoviai tobulėti tokio darbo dirbti neįmanoma. Kokia mūsų ateitis? Projektų ir sumanymų daug yra, pastaruoju metu rašytojai yra taip pat labai linkę į konsolidaciją ir bendradarbiavimą. Galbūt netolimoje ateityje susikurs rašytojus vienijanti asociacija arba Internetinė bendruomenė. Sričių kuriose mes galime realizuotis yra begalės, pradedant švietimo, mokslo, publicistikos, projektų valdymo ar politiko karjera (juokauju :D) ghostwriting’as arba copywriting’as tarptautiniu mąstu. Toks kūrybinis, intelektualinis potencialas, drauge su žinių bagažu nerealizuoti savęs tiesiog negali. 🙂

Taigi, patirtis plečia mokslo sričių spektrą. Platus spektras yra viena iš svarbesnių sąlygų, norint sėkmingai dirbti šiame versle, specializacijos vien tik socialiniuose moksluose, tokiuose kaip vadyba ir administravimas tikrai neužtenka. 🙂 Jei Jums dar neteko susidurti su, kaip aš vadinu plataus spektro rašytojais, parašiusiais ne vieną šimtą darbų (neišsigąskit), – pabandykit Jiems paskambinti (telefonus galiu duoti 🙂 ). Patikėkit manim, geriau nepradėkit žaisti su jais proto mūšio „kieno intelektas kietesnis?“, greičiausiai pralaimėsit iš karto. Su intelektu ir iškalba pas juos viskas tvarkoje. Jau pirmo telefono pokalbio metu toks rašytojas Jums gali „sugeneruoti“ preliminarų planą ir viso darbo viziją per kelias minutes, t.y., tai kas Jums nesigaudavo ištisus beviltiško „noro pradėti rašyti“ mėnesius, Jūsų baigiamojo darbo temos struktūrą, sudėtines dalis, kaip galėtų atrodyti skyriai, poskyriai, mokslo vadovėlių autorių pavardes, kokie tyrimo metodai čia labiausiai tiktų. O galbūt netgi papasakos apie Jūsų studijuojamą sritį tokių dalykų, apie kuriuos net nežinojote. Iš kur jie tokie gudrūs paklausite? Na, atsakymas gan paprastas – Jums tai pirmas ir greičiausiai paskutinis magistro darbas šia tema, o rašytojui tai tas pats, kaip „riešutus gliaudyti“, iš tos srities, ar tai būtų, politologija, viešasis administravimas, edukologija, specialioji pedagogika, administracinė ar civilinė teisė, ekonomika ar, galų gale, verslo vadyba ir marketingas, iš šių sričių jau yra parašyta ne vienas, ne du, ir ne dešimt mokslo darbų. Tai kodėl gi mums nežinoti literatūros, susijusios su šiomis sritimis, mokslinių straipsnių, tyrimo metodikų ir panašių dalykų, kuriuos vadinu „žinojimu, kas su kuo valgoma“? Savaime suprantama, visko pasaulyje žinoti neįmanoma, man pačiam savo laiku teko daug mokytis ir gilintis į sritis, su kuriomis anksčiau neteko susidurti. Sunku kažkada buvo, tai patvirtins kiekvienas, mokslo šaknys karčios. 😕 Patikėkit manim, tai rašytojų darbas nėra paprastas ir nėra lengvas. TAM REIKALINGAS, BE GALO GREITAS ANALITINIS IR SISTEMINIS MĄSTYMAS, LABAI GERA ATMINTIS, GEBĖJIMAI PER TRUMPĄ LAIKĄ IŠANALIZUOTI DIDELĮ INFORMACIJOS KIEKĮ, ĮVALDYTOS GREITO SKAITYMO TECHNIKOS, GEBĖJIMAS NAUDOTI SKIRTINGUS ANALIZĖS METODUS, GEBĖJIMAS INTERPRETUOTI, ADAPTUOTI, SISTEMINTI INFORMACIJĄ, GEBĖJIMAS DARYTI ĮŽVALGAS. Jau nebekalbu apie tai, kad daugelis dalykų rašymo proceso metu dažnai vyksta pasąmoniniame lygmenyje, o to neįmanoma nei atvaizduoti, nei nupasakoti. KITAIP TARIANT – TALENTĄ REIKIA TURĖTI. 🙂 Na bet apie aukštas materijas daugiau nebesiplėsime.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

PAGRINDINĖ MINTIS, KURIĄ NORĖJAU PERTEIKTI  ŠIAME SKYRELYJE YRA ANKSČIAU MINĖTAS PARETO DĖSNIS 20/80, KITAIP TARIANT – RAŠYTOJAI IR  ŠIAIP MĖGĖJAI. SKIRTUMAS TARP VIENŲ IR KITŲ – DIDELIS. Vienas iš mano kolegų darė rašytojų rinkos analizę, plunksnos brolių skelbimuose yra tarp aštuoniasdešimt ir šimto, o tų kuriuos galėtų pavadinti senbuviais jo teigimu, Lietuvoje yra 5-8 žmonės. Nesistebėkit – taip jau yra. TAIGI PASISTENKIT SUŽINOTI, KIEK LAIKO JIS UŽSIIMA ŠIUO AMATU, KOKS PASLAUGOS TIEKĖJO UŽIMTUMAS, AR JIS TURĖS LAIKO IŠSIMIEGOTI JEI TO REIKĖS(!), NES TAI BE GALO SVARBUS MOMENTAS,  AR JIS DIRBA PILNĄ DIENĄ, AR TAI JAM TIK ŠIAIP “HOBIS”, KIEK LAIKO JIS JAU DIRBA, KIEK LAIKO JAM PRIREIKS JŪSŲ DARBUI ir pan.

a) Vienas iš būdų sužinoti kiek patirties turi vienas ar kitas rašytoju besiskelbiantis asmuo – jei įmanoma, susitikti ir mandagiai paprašyti bent „iš toli“ parodyti jo rašytus darbus, idealiausias variantas gyvai susitikus. Jei rašytojas turi bent kiek patirties, tai jo katalogų skaičius turėtų viršyti bent jau kelias dešimtis. Rašytojų, ar studentų, kurie yra „tarpuose tarp studijų“ parašę vos kelis darbus, o tokių šiuo metu yra dauguma, net nevadinu rašytojais, nuoširdžiai Jums tai sakau. 😕 Tiesiog, mandagiai paprašykite kaip nors įrodyti, kad jie turi PATIRTIES. Tai nėra sudėtinga. 🙂

b) Kiekvienas rašytojas dažniausiai specializuojasi keliose iš mokslo sričių. Vieni labiau orientuoti į informatiką, kiti į inžinierinius mokslus, treti į socialinius mokslus. Aš irgi turiu savo specializaciją, mokslo sritis, kurios man gerai žinomos. Atkeipkite dėmesį į tai, skelbimuose dauguma besiskelbiančių dažniausiai išvardina savo sritis, taigi rinkitės pagal tai, ko Jums reikia. Tačiau vėlgi, atsargiai su specializacijom, grįžkit prie pirmo punkto ir bent jau paklauskit “kiek tau metų?”, antram-trečiam kurse besimokantys vargiai žinos savo studijuojamą dalyką pakankamai gerai,  tam kad parašytų bakalauro darbą.

c) Dar vienas subjektyvus faktorius, sakau „dar vienas“, nes kitų šiuo metu nežinau, yra registracijos laikas speros.lt. Tai kol kas vienintelis lietuviškas Essay Mills portalas, kuris turi nors ir pakankamai skurdžią, tačiau vis viena šiokią tokią rašytojų direktoriją, ir šiokį tokį forumą. 🙂 Kitos duomenų bazės ar atviro diskusijų forumo, kuriame bendrautų rašytojai ir studentai aš nežinau. Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, bet speros.lt galima rasti informacijos apie tai kiek laiko registruotas asmuo yra užsiregistravęs sistemoje, kiek žinučių parašęs, jo I.P. adresas, na ir, aišku, jo pasisakymai forume. Speros.lt administracijos galima netgi užklausti vieno ar kito I.P. adreso žinučių išklotinės. Teko tai vieną kartą jau daryti, tam kad teisybę atrasti. 🙂 Pamatytumėt gan įdomių dalykų, tokių kaip pvz. kiek po vienu ir tuo pačiu I.P. adresu gali slėptis registracijos vardų. 🙂 El. pašto adresą ir telefoną (apie tai ketvirtame skyriuje – aut. past.) keisti nesunku, tačiau gyvenamosios vietos taip greitai juk nepakeisi. 😀 Norėjau įdėti prinscreen’ą tos išklotinės kurią gavau , bet po to pagalvojau, tiek to, gal kada kokį nors straipsnį apie blackmailinimą kai rašysiu, gal tada įdėsiu. 🙂 Tačiau, registracijos laikas ar I.P taip pat yra subjektyvūs kriterijai, bet pakankamai informatyvūs. Tačiau vienas iš patikimiausių kriterijų yra – rekomendacijos.

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.