(Naujas straipsnis) Neuroekonomika – Naujoji verslo vadyba? (Įspūdžiai iš Mokslas ir studijos 2013)

(Naujas straipsnis) Neuroekonomika – Naujoji verslo vadyba? (Įspūdžiai iš Mokslas ir studijos 2013)

Gerai pamenu tuos laikus, kai verslo vadyba buvo nauja, nei viename Universitete iki tol neegzistavusi studijų programa ir naujas dalykas apskritai. Tai buvo dešimtojo dešimtmečio pradžia, kai sparčiai vystantis Lietuvos ekonomikai, atsirado poreikis specialistams, kurie turėtų įgūdžių reikalingų versle.

Dešimtojo dešimtmečio pradžia apskritai buvo slenkstis įvairių reformų švietimo ir mokslo srityje. Verslo vadyba kaip nauja studijų programa, pradžioje visiškai nesuprantama ir netgi su pašaipa vertinama daugelio techninių studijų krypčių dėstytojų. Tačiau per kelis metus verslo vadyba tapo viena geidžiamiausių ir prestižiškiausių specialybių. Tiesa, ilgainiui situacija mokslo ir studijų rinkoje keitėsi. Kokią situacija turime dabar? Visi Internetiniai dienraščiai mirga straipsniais apie vadybininkų ir teisininkų perteklių, kad visas panašias programas verta „karpyti“ ir pan.

Tačiau grįžtame prie temos. Idėja apie šį straipsnį gimė po vieno įdomaus pokalbio LITEXPO Mokslas ir studijos 2013 konferencijų salėje, kur buvo pristatinėjama Neuroekonomika, kaip visiškai nauja (tada dar buvusi nepatvirtinta) studijų programa. Paroda Mokslas ir studijos 2013, ką apie ją galima pasakyti, iš esmės tai – mugė, kurioje vieni siekia parduoti, kiti dairosi ką čia geriau nusipirki. Terminus „pirkti“ ir „parduoti“ naudoju visiškai sąmoningai, nes esamos situacijos su „krepšeliais“ aš kitaip kaip „pirkimo-pardavimo“ procesu nepavadinčiau.

Paprastai parodos metu, skirtingose konferencijų salėse pastoviai vyksta kažkokie pristatymai, paskaitos mokslo ir studijų temomis. Jei atvirai, man su savo daugiau nei 350 mokslo darbų bagažu iš bemaž keliasdešimt mokslo sričių, būtent šis pristatymas pasirodė įdomus. LITEXPO rūmuose organizuojamose parodose „Mokslas ir studijos“ lankausi be pertraukų lankausi kiekvienais metais. Ko aš ten kiekvienais metais lankausi? 🙂 Tikrai nedalinu vizitinių kortelių su savo kontaktais, mano nuomone tai nelogiška ir neetiška. Tokioms išvykoms aš skiriu dažniausiai dvi dienas. Pranešimas apie Neuroekonomiką buvo vienintelis, kuriame aš panorau būtinai apsilankyti, tam kad geriau susipažinti su šia nauja studijų programa. Pristatymą vedė VU TVM dėstytoja Rasa Paulienė.

PASTABA. PATEIKDAMAS ŠĮ STRAIPSNĮ, NORIU PABRĖŽTI, JOG VISA INFORMACIJA, PASTEBĖJIMAI, ĮŽVALGOS IR KOMENTARAI NETURI JOKIO TIKSLO ĮŽEISTI AR PAŽEMINTI, TAI TIESIOG MANO NUOMONĖ IR NIEKO DAUGIAU.

Taigi, pats pristatymas ir pranešimas, kaip čia jį geriau įvertinti, na jei atvirai, iš tiesų tikėjausi kažko iš tiesų naujo ir novatoriško, tačiau tai ką aš mačiau ir girdėjau – nieko naujo.  Pradėti norėtųsi apskritai nuo prezentacijos, tai tiesiog informacija paimta iš Wikipedijos. Pradžioje pristatymo buvo kalbama apie tai, kad Pasaulis darosi labai sudėtingas ir kad jame gali išgyventi, tik tiek kas turi „super galių“, suprask – neuromokslai gali tai suteikti. Kaip pavyzdžiai tradiciškai buvo pateikiami S. Jobsas, B. Gates, W. Bafettas ir t.t. Kiek man teko matyti visokių sėkmės mokytojų, aš vis sau klausimą užduodu: – negi jų auditorijoms neatsibosta tą patį klausytis? Dar daugiau, kodėl visiems kalama, kad būtent į juos reikia lygiuotis? O kodėl lygiuotis apskritai? Gal man savimi labiau patinka būti? 🙂 Beja, kiek iš besilygiuojančių S. Jobsą, B. Gatesą, W. Bafettą tapo panašūs į šias asmenybes? S. Jobsas jaunystėję vartojo metaamfetaminą, pats S. Jobsas, šio fakto niekada neslėpė, atvirkščiai jis kartais teigdavo, kad norint geriau suprasti jo kuriamus produktus ir tai kaip jis tai daro, verta pabandyti daryti tai ką jis darė. Taigi, klausimas: kiek narkomanų Jobsais tapo? 🙂 Manau nei vienas. Visos aukščiau išvardintos asmenybės, kurias beje aš taip pat labiau gerbiu, yra viso labo ikonos, stabai, vadinkit kaip norite. Tai yra tam tikra prasme „sėkmės mokytojų“ įrankiai arba simboliai, jų tikslas – įkvėpti auditoriją, bet ne daugiau.

Pristatymo metu buvo akcentuojama, kad literatūros  šiai naujai studijų programai lietuvių kalba visiškai nėra. Iš kur jų bus, studijų programa juk nauja. 🙂 Pažįstama situacija ar ne? Kaip ir prieš dvidešimtį metų beveik nebuvo literatūros apie verslo vadybą, marketingą ir pan. Labai norėtųsi tikėti, kad studentams dėstytojai paskaitų apie neuroekonomiką iš konspektų neskaitys. Dalykas juk naujas, visko įsisavinti nespėsi, o dėstytojams konspektais naudotis niekas neuždraudė. 🙂 Rasa Paulienė paminėjo dviejų knygų pavadinimus, kuriuos nusipirko iš amazon.com ir pan. Nieko čia ypatingo, aš taip pat ne kartą pirkau knygas iš amazon.com. Norėtųsi tikėtis, kad paskaitos studentams nėra ir nebus sudėliotos šios literatūros pagrindu, banaliai išverstos iš anglų kalbos. Panaši situacija buvo su verslo vadyba, pirmosios knygos apie marketingą, vadybą, ekonomiką ir t.t.., buvo viso labo „vertalai“ iš užsienio kalba išleistų vadovėlių. Taigi, laikai nauji, nauji pavadinimai, anksčiau buvo tiesiog vadyba ir ekonomika, dabar atsirado nauji vardai, tiesa sisteminės aukštojo mokslo ir studijų problemos išliko tos pačios.

Faktas, kad neuroekonomika, cituoju yra „tarpdisciplinininė neuromokslų bei ekonomikos sritis, tirianti, kaip yra priimami ekonominiai sprendimai. O visi kiti mokslai, tokie kaip kaip (neuro)psichologija, kognityviniai mokslai yra fakultatyvinės tyrimų disciplinos, papildančios ir padedančios interpretuoti gautus rezultatus“. Tarpdisciplinininė mokslinė veikla viskas valio, tačiau ar naujoji neuroekonomikos studijų programa yra orientuota į mokslininkų ar visgi vadybininkų rengimą? Vadybininkus prieš du dešimtmečius pagal skubotai parengtas vadybos studijų programas taip pat mokino visko po truputį: šiek tiek ekonomikos, šiek tiek buhalterijos, šiek tiek finansų, šiek tiek kokios nors turizmo vadybos. Taigi, mielieji mano, reikėtų skirti sritis kurios yra skirtos grynai moksliniams tikslams nuo tam tikros srities specialistų rengimo. Nes tarpdisciplinininė mokslinė veikla su specialistų darbo rinkai rengimu vietinei rinkai tikrai prasilenkia.

Taigi, didžioji dalis pristatyme informacijos apie nauja studijų programą, apskritai mano nuomone su Neuromokslu jokio tiesioginio ryšio neturi. Pavyzdžiui buvo paliestas pardaviminis procesas, sprendimų priėmimo elgsena ir pan. Pardavėjo charizma, Emocinis intelektas vs. Proto intelektas pardavimuose – nieko nauja, apie tai kalba visi taip vadinami „Sėkmės Guru“, tiesa jie savęs kaip neuromokslo atstovų nepozicionuoja. Taigi, reikėtų nubrėžti ribą, kur yra asmeniniai pardavimai, asmeninių pardavimų valdymas ir neuromokslai. (žr. žemiau)

Pristatyme daugiau ar mažiau buvo akcentuojama, kad tam geriau pažintį verslo Pasaulį reikia pažinti žmogaus smegenis? Įdomiai skamba? Verslininkų baigusių „Fizmatą“ (Fizikos-Matematikos fakultetą) pažįstu daug, įdomu kiek verslininkų yra tarp neurologų, neuropatologų ar patologo anatomų? Jie juk žmogaus smegenis pažįsta geriausiai. 🙂 Sakykit, Jūs ką norit, bet smegenų fiziologinių mechanizmų žinojimas nei verslui, nei pardavimams ypatingos įtakos nedaro. 🙂 O mokėti naudotis smegenimis – TAIP, nei vienam verslininkui dar nėra pakenkę. Taigi, kas svarbiau pažinti smegenis ar mokėti jomis naudotis? 🙂

Užteks apie smegenis. 🙂 Pereikim prie kitos potemės, kuri taip pat buvo paliesta pristatyme, tai neurolingvistinis programavimas arba jei trumpai NLP. Gaila nėra jokio video. Taigi, NLP trumpinys daugeliui girdėtas, tačiau mažai kas nutuokia apskritai apie tai kas tai yra. Čia verta pažymėti, kad NLP šaknys siekia septintojo dešimtmečio pradžią, kai šis mano nuomone nuostabus mokslas (pabrėžiu – mokslas) ir savarankiška taikomosios psichoterapijos atšaka tiesiog kunkuliavo. Vėliau įvyko tai, ką patys NLP sistemos įkūrėjai R. Bendleris ir Dž. Grinderis buvo numatę, NLP technikas „ištampė“ visi kas tik netingėjo, ir tai kas turėjo tarnauti žmonių psichikos korekcijai, pradėjo tarnauti velniai žino kam, smegenų plovimui, manipuliacijoms, merginų „pickup‘ui“, kitaip tariant kam tiktai nori. Taigi, anot R. Bendlerio ir Dž. Grinderio NLP „išnyko, kaip šnabždesys vėjuje“.

Kadangi neuroekonomika yra tarpdisciplinininė neuromokslų sritis tampriai susijusi su (neuro)psichologija ir kitais kognityviniais mokslais, norėtųsi pabaigai dar kartą šiek tiek apie smegenis, žmogaus psichiką ir NLP pakalbėti. Taigi, kas bent kiek yra susidūręs su šiais dalykais žino, kad kursai pas kai kuriuos sertifikuotus NLP meistrus yra be proto brangūs. Taigi, kyla klausimas ar neuroekonomikos studijų programa yra pigus būdas paruošti gerus neuropsichologus ir NLP‘erius? Jei taip, klausimas kaip tai apskritai įmanoma? Nes dauguma NLP meistrų seminarą pravesti galima prisikviesti už pakankamai apvalias sumas.

Taigi, jei jau kalbame apie neurolingvistinį programavimą, tai vienas iš pagrindinių postulatų, teigia kad Pasaulis, kurį mes matome nėra toks, viskas priklauso nuo to, kokį požiūrį naudojame. Taigi, pristatymo metu buvo atliktas mažas eksperimentas. Pristatymo dalyviai matydami atvaizdą ekrane, turėjo pasakyti, ką jie mato. (žr. žemiau)

Faktas – vieni iš auditorijos matė jauną moterį, kiti matė seną moterį… Kas iš Jūsų žinot, kiek metų šiam paveikslėliui? Jei nenorit spėlioti, padėsiu – beveik šimtas. O tiksliau dar daugiau, originalaus atvaizdo autorius nežinomas vokiečių dailininkas, nupiešęs atvaizdą atvirutei, kuri buvo išleista… 1888 metais. (žr. pav.)

Tiesa, panašūs eksperimentai buvo daryti daugiau nei prieš septyniasdešimt metų, buvusioje Sovietų Sąjungoje. Ir tai nėra jokia paslaptis, visa tai netgi pasiekiama Youtube kanale. (žr. žemiau – video rusų kalba)

Psichologija kaip mokslas buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo labai stiprus. Tiesa, šiuo metu Rusijoje aukštojo mokslo sistemoje taip pat krizė , stiprius psichologus ruošia tik viena aukštojo mokymo įstaiga – MGU.  Šiaip įvairaus dydžio, storio ir spalvos psichologo “diplomus” Rusijoje šiuo metu „dalina“ netgi profesinio mokymo mokyklos. 🙂

Taigi, neuroekonomikoje vėl nieko naujo. O gal teisūs buvo žmonės, sakydami, jog nauja tai yra labai gerai pamiršta sena. 🙂 Na bet kuriuo atveju, pristatymas Neuroekonomikos kaip naujos studijų programos LITEXPO parodų rūmuose įvyko. Neiškenčiau ir nusprendžiau pabendrauti su dėstytoja. Mano nuomone,  VU TVM dėstytoja Rasa Paulienė tikrai protinga ir išsilavinusi moteris ir dar kartą pasikartosiu, aš nenoriu nieko pašiepti, įžeisti ar sukompromituoti, tiesiog perteiksiu savo požiūrį.

Neuroekonomikos studijų programa – tai tiesiog maža puzzle detalė, kuri atspindi bendrą situaciją aukštojo mokslo sistemoje. PROBLEMA: visoss egzotinės studijų programos, su dar egzotiškesniais pavadinimais, kurių apstu tiek Universitetuose, tiek kolegijose, pavadinau jas egzotinėmis, nes jos tokios ir yra. VISOS EGZOTINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS RUOŠIA SPECIALISTUS RINKAI, KURI NEEGZISTUOJA, TODĖL ABSOLVENTAS UŽUOT ĮGYJĘS APČIUOPIAMĄ IR RINKOJE PAKLAUSIĄ SPECIALYBĘ TAMPA ARBA BEDARBIU ARBA EMIGRANTU.

Taigi, toliau dialogas ir diskusija su dėstytoja. Kiek pamenu pirmas klausimas buvo, ar ši programa jau patvirtinta. Tuomet ji patvirtinta dar nebuvo, apie patvirtinimą aš sužinojau iš žurnalo „Kur stoti?“ reklamos, ten Neuroekonomikai buvo skirtas paveikslas per visą puslapį, kiek žinau reklama tituliniuose puslapiuose kainuoja nemažai. Iš kitos pusės, tai marketingas ir nieko smerktino tame nematau.

Bet kuriuo atveju viso dialogo aš neperteiksiu, paminėsiu esminius momentus. Nes neesminių buvo pakankamai daug, kalbėjom tiek apie marketingą, reklamos poveikį žmogaus sąmonei, televizijos žalą vaikams, apie neuroligvistinį programavimą, apie diagnostinę įrangą, kurią galima sėkmingai naudoti tiriant prekinių ženklų poveikį žmogaus sąmonei ir pan. Tačiau ten esminiai buvo du klausimai ir jie abu kaip ir vienodi buvo, tik buvo užduoti skirtinguose kontekstuose.

Pirmas klausimas:tai ką Jūs ruošite? Studentai baigę studijas jie bus marketologais, psichologais, rinkodaros ar ekonomikos specialistais? Teisaus atsakymo nesulaukiau.

Antras klausimas nuskambėjo jau daugiau ar mažiau diskusijos pabaigoje: – tai galų gale, pasakykit man, studentas baigęs neuroekonomiką, kas jis toks bus? 🙂 Ekonomistas, marketologas, psichologas, NLP specialistas ar dar kas nors? Atsakymas kurį išgirdau iš esmės tapo akstinu parašyti šį straipsnį. Ir nuskambėjo jis taip, cituoju daugiau ar mažiau pažodžiui: – MŪSŲ STUDENTAI BAIGĘ NEUROEKONOMIKOS STUDIJAS TURĖS DAUGIAU GALIMYBIŲ INTEGRUOTIS DARBO RINKOJE… Va taip. 🙂

Pamąstymams. Žinot kiek laiko užtrunka medikų paruošimas? Iš esmės 10-15 metų, tik po to jis galės „prisiliesti“ prie žmogaus, jei jau kalbame apie chirurgo profesiją. Kaip Jums atrodo, kas yra subtiliau  žmogaus psichika ar žmogaus kūnas? 😐 Kodėl aš taip rašau? Man tiesiog visi šie dalykai yra be proto gerai pažįstami. Man teko gyvai bendrauti su viena psichoterapeute iš Maskvos, ji pasakojo apie savo profesinę karjerą: trys aukštieji išsilavinimai, vienas medicinos, vienas psichologijos, vienas kažkokių techninių mokslų. NLP psichoterapeuto profesinė karjera: du metai – praktikas, 8 metai specialisto darbas su supervizijom (t.y. aukštesnio specialisto priežiūrą). Taigi, praktika, praktika ir dar kartą praktika, jokių mokslinių darbų ir straipsnių perrašinėjimo, vien tik tiesioginis darbas su klientais, kaip pas chirurgus. Tokių pastangų ir tiek laiko reikalauja profesionalo paruošimas.😐

Tiesa, yra ir greitesnių būdų, Rusijoje galima įsigyti sertifikatų, nors ir su R. Bendlerio parašu, ir viskas, tu jau NLP specialistas, smegenų ir visų įmanomų dvasios gelmių žinovas, Guru, kuris „už prieinamą kainą išspręs visas Jūsų gyvenimo problemas“. Tokių „diplomuotų specialistų“, „sėkmės mokytojų“ Lietuvoje ir taip pakankamai. Taigi gal užteks juos klonuoti? Arba jei jau ruošti specialistus, tai gal verčiau rintis siauresnę specializaciją ir nuspręsti, kas galų gale jums labiau prie širdies: ekonomika, marketingas, psichologija, ar NLP?

Pabaigai. O apskritai žinot, kas nors, kas yra didžiausi tarpdisciplinininių mokslų atstovai Lietuvoje? Atspėjot. 🙂 Mokslo darbų rašytojai. 🙂 Tiesa, jų nėra daug, bet būtent šie žmonės yra gerai susipažinę su pačiomis įvairiausiomis mokslinėmis tarpusavyje nesusijusiomis disciplinomis, žino kas jas sieja ir moka labai sėkmingai taikyti tradiciškai tarpusavyje nesusijusias mokslines disciplinas. Taigi, gera žinia TVM studentams – neuroekonomikos tezės, kursiniai ir baigiamieji darbai? Padėsiu ir prakonsultuosiu – patikėkit sužinosit ir išgirsit, ko iš savo dėstytojų negirdėjot. 🙂

Su Pagarba.

Ghostwriter.lt

Comments are closed.