Mokslo darbų rašytojų rinkos apžvalga – Flora ir Fauna

Naujas straipsnis. Trumpa viso straipsnio esmė teziškai:

  • Jums reikia ne kainos, o paslaugos;
  • visi skelbimų puslapiai sukuria tik gausos ir pasirinkimo iliuziją;
  • realybė – visi rašytojai yra labai skirtingi, tiek savo patirtimi tiek sugebėjimais

Žemiau yra išdėstytos pagrindinis rašytojo grupės.

  • Rašytojai – studentai
  • Rašytojai – bedarbiai
  • Rašytojai – jaunos mamos
  • Rašytojai – dėstytojai (doktorantai)
  • Rašytojai – technikai (projektuotojai)
  • Rašytojų “kooperatyvai”
  • Rašytojai – profesionalai
  • (NE)Rašytojai – vagys ir apgavikai

Vertinimo kriterijai:

  1. Rašytojo amžius ir patirtis metais.
  2. Skirtingo lygio darbų BD ir MD skaičius.
  3. Disponuojamas laikas nuo pagrindinio darbo.
  4. Paslaugų sutartys, kvitai, korektūros.
  5. Siaura ar plati specializacija
  6. Valandinis įkainis, dienos įkainis, projekto kaina.

Trumpa versija YouTube.

Išplėsta versija su audio komentarais YouTube.

 

Ghostwriter.lt TOP 10 patarimų kaip apsisaugoti nuo sukčių ir pseudo rašytojų

TOP 10 patarimų kaip apsisaugoti nuo sukčių ir pseudo rašytojų.

Dalinuosi savo pastebėjimais sukauptais per dešimtį bendravimo ir darbo su studentais metų. Girdėjau šimtus graudžių ir apmaudžių istorijų, daugybę kartų gelbėjau jaunus žmones papuolusius nedorų piliečių rankas. Šie patarimai galbūt neapsaugos šimtu procentų atvejų, bet tikrai minimizuos riziką tokių situacijų, tokių kaip apgaulės būdu išvilioti pinigai, blogai parašytas darbas, plagijuotas darbas arba „kačiukas už borto“.

Patarimas ZERO. Norit būti neapgauti – rašykit savarankiškai, pasiimkit neapmokamas atostogas, išnaudokit Universiteto resursus, savo darbo vadovą, naudokitės konsultacijomis profesionalių rašytojų, o toliau savarankiškai. Tiesa, praktika rodo, kad pats savarankiškumas ir sąžiningumas negarantuoja nei darbo kokybės nei galutinės sėkmės, priežasčių tam begalės.

Tačiau jei dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių prireikė pagalbos, nesvarbu: korektūros/papildymai, atskiros dalys, skaičiavimai…štai TOP 10 patarimų.

  1. Skelbimo turinys. Skelbimo tekstas turi būti aiškus, konkretus ir detalus, jame turi aiškiai matytis kokias paslaugas ir kokiose sferose rašytojas atlieka, su kokiomis programomis dirba, turi Interneto svetainę ar neturi ir pan. „Skambios“ bet tuščios frazės skelbime: „aukšta kokybė“, „aukšti įvertinimai“, „garantijos“ su šviežiai sukurtu el. pašto adresu – geriau aplenkite arba skambinkite, klausykite ką pasakys.
  2. Atsiliepia/neatsiliepia. Skambinti ne tik verta, bet daugeliu atvejų būtina. Esant situacijoms kai susirašinėjimas vyksta, o į skambučius visiškai neatsakoma ir neperskambinama arba telefonas išjungtas kiaurą parą – OUT.
  3. Aiškiai suformuluota užklausa. Daug nesusipratimų įvyksta vien dėl to, kad užsakovai nesugeba tiksliai suformuluoti savo užklausimo, kokios pagalbos jiems reikia. Konkretus užklausimas savyje turi turėti: temos formuluotę, situacijos aprašymą, terminus, prisegtus metodinius. Nebūkit „viešųjų pirkimų atstovais“, nesiuntinėkit užklausimo urmu kelioms dešimtims adresatų su klausimu „o kokia kaina būtų?“. Profesionalūs rašytojai į masinius užklausimus neatsakinėja, nes užsakovai su „kainos motyvacija“ atrodo nerimtai.
  4. Gyvas susitikimas. Rašytojai tikrai nebijo gyvo bendravimo ar gyvų susitikimų, greičiau atvirkščiai. Tai normali praktika. Ir užsakovas ir paslaugos tiekėjas tuomet turi galimybę vienas kitą įvertinti. Jei paslaugos tiekėjas atsisako gyvai susitikti – OUT.
  5. Sutartis. Dauguma rašytojų dirba visiškai legaliai ir turi sutarčių pavyzdžius. Kiekviena sutartis sudarinėjama individualiai. Tiesa, sutartis yra abipusis susitarimas ir pasirašius sutartį abi pusės tampa įsipareigojusios. Tačiau tai yra geras garantas, kuris apibrėžia ir sprendžia daugelį problemų. Jei sutarties nėra – OUT.
  6. Saugikliai. Sutartyje arba gyvame pokalbyje yra labai pravartu aptarti kaip bus atliekamos korektūros, kaip rašytojas ruošiasi apsaugoti savo darbą ir patį klientą, kad šis nesijaustų „perkantis katę maiše“ arba netaptų „kačiuku už borto“. Jei saugiklių nėra – OUT.
  7. Legalumas. Užsakovams mažai rūpima tema, bet tai yra kriterijus, kuris parodo paslaugos tiekėjo atsakomybės lygį. Tikrinama paprastai – tiesiog paklausti ar įmanoma bus išrašyti „geltoną lapelį“. Jei tokios galimybės nėra arba jis (-ji) net nežino kas tai yra – OUT.
  8. Profesionalumas ir kompetencijos versus „saldūs pažadai“ ir „šabloninės frazės“ – kokybė, patirtis, patikimumas ir pan. Pokalbio telefonu ar gyvo bendravimo metu klausykite ir stebėkite kaip rašytojas nagrinėja problemą/užklausimą su kuriuo pas jį atėjote, kokius klausimus užduoda. Jei jis žalio supratimo neturi apie ką eina kalba, o kalba vien pažadais – OUT.
  9. Realus darbo patirties įrodymas. Tiesiog paprašyti parodyti bent keletą darbų. Tai puikus būdas įvertinti rašymo stilių. Jei „rašytojui“ nėra ką parodyti arba jis nieko nenori rodyti – OUT.
  10. Kaina. Venkit rašytojų siūlančių savo paslaugas už nerealiai žemas kainas, bet su solidžiu avansu iš karto. Rašytojų profesionalų kainos yra nusistovėjusios, pagrįstos ir argumentuotos, jie puikiai žino darbo vertę bei kiek laiko ir resursų prireiks jo realizavimui. Rašytojai darbo be avansinio mokėjimo nepradeda ir 10-15 proc. yra visiškai normalu, tačiau 50 proc. jau nenormalu. Derėtis ir derintis kainas galima, bet proto ribose. Be to, prisiminkit ne Jūs paslaugą jiems darot, o jie Jums.

Pasidalinkit šia nuoroda su draugais ir grupiokais. Ši informacija padės galbūt išspręsti daug problemų, sutaupys laiko ir pinigų.

 

Ghostwriter.lt Paslauga 95 + 5

Ghostwriter.lt Paslauga 95 + 5. Pradėti verta nuo to, jog baigiamųjų darbų rengimo kontekste, yra dvi kategorijos studentų, kurie arba: a) neturi fizinių galimybių; arba b) nemato visiškai jokios prasmės.

Pirma kategorija:

  • žmonės fiziškai neturintys laiko (dirbantys žmonės, jauni verslininkai, vadovai);
  • jaunos mamos arba ką tik pagimdžiusios arba besilaukiančios;
  • žmonės realiai patekę į bėdą arba sudėtingą situaciją (artimųjų žmonių ligos, nenumatyta komandiruotė, kelionė ir pan.).

Antra kategorija:

  • tėvai nori mokytis labiau nei jų atžalos (nyksti klasė ačiū Dievui);
  • „nemylima/nekenčiame specialybė“, ją apibrėžia teiginys –pagal savo specialybę aš gyvenime niekada nedirbsiu;
  • „rašymo negalė“. Yra žmonių, kurie tikrai nesutverti rašymui. Į šią kategoriją patenka solidžias pareigas užimantys žmonės, vadovai, specialistai, pedagogai, buhalteriai ir pan. Šie žmonės yra praktikai. Jiems rašymas tai yra tai, ką ne tik galima, bet ir verta deleguoti, jų patirtis ir kompetencijos darbe nuo to nenukentės. J
  • Studentai tinginiai. „Not welcome“ užsakovų kategorija, kurių visiškai nesveikinu ir nepalaikau.

Šių dviejų kategorijų atstovai kreipiasi su užklausimu: Atsiprašau, o Jūs galėtumėte viską parašyti? Atsakau, visko ne, 95 proc. – Taip. Čia verta suprasti, jog be adekvačių žinių ir savo studijuojamo dalyko supratimo, be konsultacinio darbo, tai gali būti „meškos paslauga“. Be to, nesąžiningas studentų elgesys Universitetų atžvilgiu yra baudžiamas. Todėl mano atveju kiekvienos struktūrinės dalies apibendrinimus mano klientai rašosi patys, o tam kad juos pasirašyti – reikia gerai įsigilinti į teksto turinį, o tai reiškia mokytis. Po ko seka klausimai, iš kurių aš susidarau įspūdį kiek informacija buvo įsisavinta. Vidinis psichologinis pasitikėjimas savimi ir savo srities žinojimas yra būtini faktoriai. Vyksta normalus konsultavimo procesas, kuriuo metu jie gali ne tik sutaupyti savo laiką ir sveikatą, skirti daugiau laiko darbui, studijoms ar šeimai, bet ir išmokti kažką daugiau. Taip, aš dažnai padedu „užkamšyti“ spragas gautas studijų metu. J

Pasidalinkit šia nuoroda su draugais ir grupiokais. Ši informacija padės galbūt išspręsti daug problemų, sutaupys laiko ir pinigų.

Ghostwriter.lt Konsultacijos arba Pareto dėsnis 20/80

Dvidešimt procentų veiksmų, kurie sprendžia aštuoniasdešimt procentų problemų. Teisingai pasirinktas ir suformuluotas baigiamojo darbo temos pavadinimas, darbo planas, įvadas yra tie 20 procentų, nuo kurių priklauso 80 proc. viso darbo sėkmės.

Renkantis temą, tyrimo kryptį aš atlieku antro darbo vadovo – nepriklausomo konsultanto vaidmenį. Kodėl tai darau? Todėl kad daugumoje atveju baigiamųjų darbų vadovai savo tiesiogines funkcijas atlieka nepakankamai gerai. Dirbau su šimtais studentų, kurie tiesiogine to žodžio nepajėgūs išspręsti savarankiškai, kadangi jiems niekas nepadeda. Iš ten netgi gimė terminas – „studento našlaičio sindromas“. Anglų kalba darbo vadovas skamba kaip „scientific adviser“,  tai reiškia mokslinis patarėjas. Lietuvoje darbų vadovai atlieka daugiau kontrolines funkcijas, tikru consulting‘u labai retas dėstytojas užsiima, dažnai jie netgi laiko tam neturi. Yra vos kelios aukšto lygio mokymo įstaigos, kuriose tai daro tikrai aukštame lygyje, vienas iš jų ISM‘as.

Problemos renkantis temą ar tyrimo kryptį, darbo rengimo procese gali būti skirstomos į kategorijas:

  1. vizionieriško ir sisteminio mąstymo trūkumas;
  2. problemos teisingai formuluojant tyrimo tikslus, kryptis ir uždavinius;
  3. nesugebėjimas pasirinkti adekvačių tyrimo įrankių;
  4. nesugebėjimas matyti realizavimo proceso sudėtinių dalių;
  5. nesugebėjimas darbo pradžioje įžvelgti ir numatyti galimas kliūtis ir problemas;
  6. nesugebėjimas matyti galutinio ar baigtinio darbo rezultato.

Tam kad numatyti ir sėkmingai realizuoti baigiamojo darbo projektą, riekia turėti pakankamai fundamentalių sisteminio, struktūrinio ir loginio mąstymo įgūdžių, kuriu studentai dažnai turi per mažai.

Kaip vyksta konsultavimo procesas? Dažniausiai Online. Skype. Viber. Whatsap. Trukmė įvairi, dvi trys valandos. Kainuoja tikrai nebrangiai. Pas mane ateina su problemomis, išeina su sprendimais. Vėliau, turėdami aiškią realizavimo viziją ir žinodami įgyvendinimo žingsnius, studentai patys be mano pagalbos dirba patys. Taigi, dvidešimt procentų veiksmo, aštuoniadešimt procentų išspręstų problemų ir kainuoja tai dešimt kartų pigiau.

Pasidalinkit šia nuoroda su draugais ir grupiokais. Ši informacija padės galbūt išspręsti daug problemų, sutaupys laiko ir pinigų.

 

 

Kokią realią naudą galima gauti bendraujant su profesionaliu rašytoju?

reali nauda

Šio straipsnio tikslas supažindinti besidominčius studentus, kokią naudą iš bendravimo ar bendradarbiavimo su rašytoju.

rašymas

Manęs dažnai klausia ar aš rašau mokslo darbus? Dažniausiai juokais atsakau, ne, nieko aš nerašau – tiesiog konsultuoju, analizuoju, parduodu idėjas, sprendimus, tyrimus. Kodėl? Atsakymas gana paprastas, pats savaime teksto rinkimas (pavadinkim tai būtent taip) sudaro iš esmės 30-40proc. viso darbo proceso. Kas sudaro likusius 60-70 proc.? Pasistengsiu atsakyti papunkčiui.
Pirma ką aš darau ir tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos dažnai neįvertina nei studentai rengiantys savo darbus nei (deja) kolegos rašytojai – PROBLEMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ. Pas mus be problemų niekas neateina. Dažniausiai pasitaikančios problemos ir teiginiai, kuriuos girdžiu:
– NEŽINAU NUO KO PRADĖTI.
– PRADĖJAU KAŽKĄ DARYTI, BET KAŽKO NELABAI KAS GAUNASI;
– PUSĘ PABAIGIAU, O KĄ TOLIAU DARYTI ŽALIO SUPRATIMO NETURIU;
– MAN NIEKAS NEPADEDA;
– VISIŠKAI NETURIU LAIKO, MATAU KAD VIENOS AR KITOS DALIES TIKRAI NESPĖSIU.
– VISKAS PARAŠYTA, BET REIKIA KOREKTŪRŲ.
– NEMOKU RAŠYTI IR NESIRUOŠIU SAVĘS APGAUDINĖTI.

Kuo gali būti naudingas šiuo atveju studento bendravimas su rašytoju?

nežinau nuo ko pradėti

NEŽINAU NUO KO PRADĖTI. Taip, ne vien mūsų klientai, apskritai dauguma studentų nežinodami nuo ko pradėti, apskritai nelabai nutuokia kaip jie viską pabaigs. Savo praktikoje naudoju paprastą konsultavimą, naudojant BrainStorm metodą. Kaip tai atrodo? Jei matau, kad tema neaiški ir nesuformuluota – sprendžiu formuluotės problemą, keičiu semantinę struktūrą ir t.t.. Kartais temą užtenka tiesiog optimizuoti, kartais vietoje neįgyvendinamos (nors ir labai gražiai skambančios) verta tiesiog parinkti optimalesnę, bet įgyvendinamą temą.

nesigauna

PRADĖJAU KAŽKĄ DARYTI, BET KAŽKO NELABAI KAS GAUNASI. Jei matau, kad studentas pats neturi aiškios vizijos ir strateginio plano kaip užbaigti projektą (kiekvienas mokslo darbas man yra projektas) iki galo – naudojuosi savo sukaupta patirtimi rengiu darbo planą, su aiškia darbo vizija bei visais metodiniuose reikalavimuose numatytais atributais. Patikėkit manim, profesionalių rašytojų (tiesa jų nėra daug) sukaupta patirtis, toli lenkia pačių dėstytojų (toli gražu ne visų – nenorių nieko įžeisti, ten kartais netiesiogiai dirbti ir su labai gerais dėstytojais) darbo patirtį. Mano atveju, jau pirmo telefoninio pokalbio metu aš daugiau ar mažiau galiu pasakyti, ne tik ką geriau naudoti, ko nenaudoti, ką verta naudoti, o ko geriau vengi, bet ir nupasakoti, kokia bus vieno ar kito projekto pabaiga.

pusė padaryta

PUSĘ PABAIGIAU, O KĄ TOLIAU DARYTI ŽALIO SUPRATIMO NETURIU. Koreguoju arba siūlau pildyti pagal poreikį: įvadinę dalį, metodinę dalį. Daugumoje atvejų visus tyrimo instrumentus taip pat kuriu aš, studentai savo ruožtu daro tyrimus – SAVARANKIŠKAI. Vėliau pagal situaciją, kartais tuo viskas ir baigiasi, kartais jie prašo: – o parašykit dar ir tai, sumokėsiu. 🙂 Please!!! 🙂

no help

MAN NIEKAS NEPADEDA. Sisteminė švietimo sistemos ir mokymo įstaigų (su nedidelėmis išimtimis) problema, deja daugelyje mokymo įstaigų iki šiol egzistuojanti. Vakarų praktikoje baigiamasis darbas, tai dviejų žmonių „student plus scientific adviser“ darbas. Lietuvoje studentas dažnai yra paliekamas absoliučiai vienas, tam kad kapstytųsi iš savo problemų kaip išmano. Savo leksikone šiam fenomenui, kurio iš principo mokslinių darbų rengimo procese neturėtų būti, naudoju terminą – STUDENTO NAŠLAIČIO SINDROMAS. Ką jie daro? Arba vargsta ir kankinasi arba ieško mūsų… Ką aš darau? Tampu antru darbo vadovu, kas daugiau lieka? Savo praktikoje kažkada sau pasidariau paprastą išvadą: tikrai ne laikas klausinėti patekusio į duobę žmogaus, kaip jis ten sugebėjo patekti? Jis jau tenai sėdi, jam nereikia moralų apie sąžiningumą ar nesąžiningumą, jam REIKIA PAGALBOS!!! Nes jam nepadeda net tie kas turėtų padėti apie nepalankias gyvenimo aplinkybes jau nekalbu.

no time

VISIŠKAI NETURIU LAIKO, MATAU KAD VIENOS AR KITOS DALIES TIKRAI NESPĖSIU. Manote, kad rašytojų paslaugas perka tik visokie tinginiai ir tie, kurie neturi kur pinigų dėti? Visiškas mitas!!! Dauguma žmonių, paties įvairiausio amžiaus su kuriais man tenka dirbti yra visiškai adekvatūs ir sąmoningi žmonės, kurie supranta kad paroje yra tik 24 valandos. Nenumatytos kelionės, nenumatyta liga, išaugęs krūvis darbo vietoje, maži vaikai…Manot kad tai nealina nervų sistemos? Daugumoje atvejų žmonės puikiai supranta tai ką jiems reikia daryti, tiesiog objektyviai įvertinę savo galimybes ieško kas padaryti vieną arba kitą struktūrinę dalį, nes patys konkrečiu atveju tiesiog fiziškai nespės. Toks rašytojo studento tandemas, kai sinchroniškai vienas dirba prie vienos dalies, kitas prie kitos yra labai efektyvus, nes tokiu būdu jie seka ir kontroliuoja pačią proceso eigą.

reikalingos korektūros

VISKAS PARAŠYTA, BET REIKIA KOREKTŪRŲ. Dažnai tenka koreguoti, pildyti arba kapitališkai perdarinėti tai kas jau yra parašyta. Yra kaip yra – darau korektūras. Svarbiausia kad laiko būtų.

nemoku rašyti

NEMOKU RAŠYTI IR NESIRUOŠIU SAVĘS APGAUDINĖTI. Taip yra tokia kategorija. Paradoksas tai dažnai būna netgi visai geri specialistai ir vadovai gyvenime, bet Dievas jiems talento rašyti kažkaip pašykštėjo. Yra kategorijos studentų su kuriais dirbti yra miela malonu, tai yra informatikai ir inžinerinių pakraipų studentai. Jie tiesiogine prasme yra puikūs koduotojai, programuotojai ir konstruktoriai. Patikėkit manim jie su tokiais projektais (savo sukonstruotais ar suprogramuotais) katais pas mane ateina, nieko daugiau nelieka sakyti kaip tik – WOW! That’s f*cking osome!!! Bet…Jie turi problemą – rašyti ir aprašinėti to ką yra padarę jie neturi jokio talento. Tokiems man visiškai negaila padėti – tu tik konstruok ir programuok, o tą ką tu sukonstravai ar suprogramavai, t.y. su tuo susijusios teorinės dalys, tyrimų rezultatų aprašymai ir t.t. – atiduokit žmonėms kas geriau išmano žodžio meną. It‘s absolutely harmless!!!

Gerų studijų ir neliūdnų darbų, Jums ir Mums.