Mokslo darbų rinkos apžvalga 6 dalis – Legalumas ir atsakomybė

Vienas iš svarbesnių punktų į kuriuos mažai kas kreipia dėmesio yra LEGALUMAS IR ATSAKOMYBĖ. Jei trumpai, legaliai dirbantys žmonės prisiima atsakomybę, nelegaliai dirbantys – neprisiims jos niekada. Tai paprasta. Situacija tokia yra, nelabai suklysiu teigdamas, bet situacija rašto darbų rinkoje yra švelniai tariant chaotiška. Būtų labai gerai, jei su laiku mokslo darbų paslaugų rinka taptų panaši vertimo paslaugų rinka, ten bent jau dramų jokių nėra. 🙂 Nes pažvelgus į tai kas dedasi rašto paslaugų rinkoje, galima susidaryti įspūdį, kad rašytojais šiais laikais gali pasiskelbti visi kas tik netingi. 95proc. neturi nei verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Aš suprantu, kad vieniems tas legalumas perkant rašto darbus ar paslaugas gali būti svarbus, kitiems nelabai, tačiau čia bent keli svarbūs niuansai, vienas iš svarbiausių yra ATSAKOMYBĖ. Pažvelkit į speros.lt gėdos stulpą, yra tokia skiltis, toks ilgas sąrašas elektroninio pašto adresų, kuriuos vartotojai patys atrinko ir priskyrė prie „sukčių“ ir „aferistų“ klasės. Pastebėjimas: dauguma šių kontaktų greičiausiai jau seniai nebenaudojami, tačiau asmenys, kurie juos naudojo, veikiausiai veikia ir dabar. Jei kalbėti apie įvarius nesusipratimus, tai jų pasitaiko visur ir visiems, kaip ir bet kuriame paslaugų versle. Apie dažniausiai pasitaikančius nesusipratimus tarp rašytojų ir studentų reikėtų parašyti dar vieną didelį straipsnį (greičiausiai taip ir bus – aut. past.). Mano nuomone, ne visi jie kažkokie užkietėję aferistai. Gėdos stulpo sąrašą galėtų pavadinti šiek tiek kitaip. SPEROS.LT GĖDOS STULPĄ PAVADINČIAU – JAUNŲ, LENGVABŪDIŠKŲ, NEATSAKINGŲ, IR DAR NEPAKANKAMAI KOMPETENCIJŲ ĮGIJUSIŲ IR TALENTO NETURINČIŲ ASMENŲ, KURIE KAŽKADA SKELBĖSI RAŠYTOJAIS, IR JAU SPĖJO NUVILTI NE VIENĄ SAVO KLIENTĄ SĄRAŠU. 🙂

Dabar šiek tiek pamąstymų apie Internetinės žiniasklaidos ir straipsnių apie rašto darbų pirkimus, akademinį nesąžiningumą ir visus kitus dalykus. Visi straipsniai pasirodantys Internetinėje spaudoje apie darbų pirkimus, plagiatus ir t.t., mano nuomone yra deklaratyvaus pobūdžio, ir tai yra tik viešųjų ryšių akcijos, kurios jokios apčiuopiamos naudos neatneša. Kalbant apie slapto rašymo legalumą plačiaja prasme, įsiveskite į Google „ghostwriting“, “copywriting” arba paskaitykit mano blog‘e jau publikuotą straipsnį – „Australams namų darbus už 2 JAV dol. padaro indai“. Akademinių konsultacijų ir darbų rašymo įmonės, tokiose šalyse kaip Danija ar Airija yra įsikūrusios šalia Universitetų, ten galima gauti tiek konsultacijas, tiek nusipirkti gerą baigiamojo darbo pavyzdį, kurį studentas savaime aišku turi adaptuoti ir stilizuoti, tam kad nebūtų apkaltintas plagiarizmu. Aš jau nebekalbu apie EssayMills portalus, kurių yra dešimtys, jei ne šimtai pačioje Anglijoje, kuri garsėja savo akademinėmis tradicijomis ir labai griežtu požiūriu į plagijavimą. Esmė yra ne pats darbų pirkimas, esmė yra studentų kultūra ir šių mano paminėtų šalių aukštojo mokslo sistema, kuri nėra priešiška besimokančiam studentui, ko tikrai negaliu pasakyti apie mūsų Lietuvos Švietimo sistemą, kuri iš esmės ne tik nekovoja su darbų pirkimais-pardavimais, bet netgi skatina tai. Tiesa, apie tai nesiplėsiu, tai atskiro straipsnio verta tema. Esmė yra ta, kad akademinės konsultacijos, informacijos rinkimas, sociologiniai tyrimai tai yra tokios pat paslaugos kaip bet kuri kita paslauga: nekilnojamo turto prekybos ar notaro paslaugos, finansų maklerio ar interjero dizainerio paslaugos.

Garsios kalbos apie administracinę atsakomybę už mokslo darbų rašymą yra švelniai tariant nieko vertos. Tai, ką žmogus sukūręs, jis gali ir parduoti, kokia čia administracinė atsakomybė? 😕 Juolab studentai, uždrauskim dabar jiems nusirašinėti arba pirkti darbus. Pavyzdys: uždrauskim studentams gerti alų!!! 😀 Kaip skamba? 🙂 Ko vertas draudimas parduoti alkoholį Rugsėjo 1 dieną? Ne drausti ir bausti, o teisiškai reglamentuoti viską pradžiai reikia, ir sukurti pirmiausia patiems studentams tokias sąlygas, kad jie turėtų galimybę mokytis ir gautų reikiamą dėstytojų paramą, o žiūrėti į jį kaip ne kaip į verslo klientą, o kaip į žmogų, kuriam reikia žinių. Joks įstatymas ar draudimas dar nėra panaikinęs ar užkirtęs kelią pažeidimams ar nesąžiningumo plitimui. Priežasties ir pasekmės dėsnis universalus, komercinis požiūris yra priežastis (arba viena iš priežasčių, nes jų yra daug – aut. past.), kai studentai vietoj to, kad mokytis, turi sukti galvą iš kur gauti ar užsidirbti pinigų studijoms ir gimdo akademinį nesąžiningumą. Rašto darbų pirkimo-pardavimo beveik neįmanoma visiškai panaikinti, nes rinkos paklausos ir pasiūlos dėsniai veikia visur. Vientelis dalykas ką galima padaryti, tai kiek įmanoma sumažinti šį socialinį reiškinį iki minimumo, ir išnaikinti tuos šėšėlinio verslo atstovus, visus kopijuotojus, perpardavinėtojus ir sukčius, kurių net rašytojais neišeina pavadinti. Viskas ką galėtų padaryti Švietimo Ministerija, tai – reglamentuoti ir apibrėžti (nors iš esmės, tai jau yra apibrėžta) kas yra galima studentams, o kas ne, taip pat ir rašytojams (nors iš esmės, šiuo metu veikiantis autorinių teisių įstatymas tai jau daro). Pavyzdys būtų korepetitorių veikla, anglų, lietuvių, matematikos mokytojos sėkmingai dirba savo darbą, mokiniai dvyliktokai sėkmingai mokosi ir moka pinigus už korepetitorių suteiktas paslaugas. Nepaslaptis, kad mokslo darbų rašymu užsiima patys aukštųjų mokyklų dėstytojai. 😕 Girdėjot kada nors „matematikos mokytoja P. Petraitienė aferistė“ arba „anglų kalbos mokytoja sukčiauja, sumokėjau pinigus ir nieko neišmokau“? 😀 Mokesčių inspekcija galėtų išgaudyti ir uždėti baudas tiems, kas gauna pajamas ir nemoka jokių mokesčių. Kodėl ne? 😕 Rinka kaip mat susitvarkytų, ir visiems būtų nuo to tik geriau. 😕

Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet rašto darbų paslaugų rinkoje legalumo prasme, kol kas yra betvarkė. Man švelniai tariant tai nelabai patinka, sunku būtų rasti tokį paslaugų sektorių kur būtų tiek daug nelegalaus darbo. Ištrauka iš VMI atmintinės: „gyventojams, kurie vykdo veiklą neįsigiję verslo liudijimo arba neįregistravę individualios veiklos, taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnį, t.y. skiriama bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt. Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda), skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.“

Dažnai užsakovai turi susidarę tokią gan keistą mano nuomonę, įsivaizdavimą apie tai kas yra apskritai rašto darbų rašymas, kad tai yra kažkokia nelegali, pogrindinė beveik kriminalinė veikla. 😀 Atsibuskit, ir atsiverskit bent jau EVRK klasifikatorių, tai galioja tiek studentams, tiek rašytojams dirbantiems nelegaliai, kurie dabar skaito šias eilutes. (žr. žemiau) Bet kuris unikalus intelektualios veiklos produktas, sukompiliuotas per tam tikrą laiką, net jei tai yra baigiamojo darbo pavyzdys, net jei jį sukūrė dėstytojas, ir netgi jei to darbo pavadinimas yra labai panašus į studento baigiamojo darbo temos pavadinimą, gali būti parduotas, kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga. Suinteresuotas asmuo gali nusipirkti jį kaip surinktą medžiagą arba kaip gerą darbo pavyzdį.

Skirkite du dalykus: studijų laikotarpį ir žinių bei kompetencijų patikrinimo laikotarpį. Jei per pirmą laikotarpį asmuo nieko neišmoko (ar nesistengė mokintis) tai keli mėnesiai kančių prie baigiamojo darbo jo kompetencijoms ir žinioms jokios didelės įtakos neturės. Bet kuriuo atveju mes turėsime “popierinį” specialistą, tačiau jau ne mūsų kaltė, o sistemos, kuri jiems sudarė tokias sąlygas ten patekti, išlikti ir baigti studijas. Ir priešinga situacija, rašymo negalė ir rašto paslaugų pirkimo faktas, esant išvardintiems faktoriams, visiškai nedaro jokios įtakos šias paslaugas įsigijusio asmens kaip vadovo, vadybininko, pardavėjo, ar būsimojo verslininko įgūdžiams. Mes tiesiog dirbam savo darbą. Niekas mums neuždraus rinkti informaciją, konsultuoti, daryti tyrimus, analizes, skaičiuoti, projektuoti ir t.t. Esmė tame, kad jei kažkas užsiima kažkokia ūkine veika, jis privalo mokėti mokesčius. Žemiau pateikiama veiklas pagal EVRK klasifikatorių.

72.20 Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
Į šią klasę įeina:
– moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai socialinių mokslų srityje
– moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai humanitarinių mokslų srityje
– gretutiniai moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai, labiausiai susiję su socialiniais ir humanitariniais mokslais
72.20.10
Humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
72.20.20
Socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
72.20.30
Teologijos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai
85.60 Švietimui būdingų paslaugų veikla. Į šią klasę įeina nemokomosios paslaugos, remiančios švietimo procesus arba sistemas:
– konsultavimas švietimo klausimais
– profesijos pasirinkimo konsultavimo veikla
– mokymo testavimo įvertinimo veikla
– mokymo testavimo veikla
85.59 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas. Į šią klasę įeina:
– mokymas, kuris neskirstomas pagal lygius
– akademinių repetitorių paslaugos
– korekcinių kursų mokymo centrų veikla
– profesinio egzaminavimo kursai.

Kaip matote legalumui vietos ir erdvės daugiau nei pakankama. Kiek pažystų žmonių, kurie užsiima rimtai darbų rašymų ar akademinėm konsultacijom, visi jie dirba legaliai, t.y. moka visus mokesčius valstybei. Kas turi individualią veiklą, kas verslo liudijimą, kam kaip patogiau, tačiau bet kuriuo atveju legaliai dirbti yra ramiau ir saugiau. Kitaip tariant, tie kas dirba legaliai prisiima atsakomybę tiek už savo veiklą, tiek už savo klientus. Gaila, kad jų yra nedaug ir tokios nevisai lygios konkuravimo sąlygos man nelabai patinka. Dirbam, stengiamės, už viską mokam, prisiimam visą atsakomybę už tai ką darom. O dabar PAIMKIM BET KURĮ BESIKELBIANTĮ, KURIS DIRBA NELEGALIAI, KURIO JŪS NIEKAD NEMATĖT, IR KURIS SAKYKIM PAVEDĖ JUS, APGAVO, NEĮVYKDĖ SAVO ĮSIPAREIGOJIMŲ, VISA TAI YRA TIESIOG ATSAKOMYBĖS NEBUVIMO PASEKMĖ. PABANDYKIT KO NORS IŠSIREIKALAUTI IŠ ŽMOGAUS, KURIS NEJAUČIA JOKIOS ATSAKOMYBĖS, NEMOKA JOKIŲ MOKESČIŲ, KAS JAM IŠ JŪSŲ GRASINIMŲ, MORALIZAVIMŲ AR VERKSMŲ? KUR JŪS TOS TEISYBĖS IEŠKOSITE? 😕 Pagalvokit, čia savarankiškam pamastymui. Žmonės, kurie dirba kažkokį darbą ne pirmus metus, ir planuoja toliau dirbti, jie yra tiesiogiai suinteresuoti savo teikiamų paslaugų kokybe ir tikrai nėra nusiteikę gadinti sau reputacijos.

PRAKTINIAI PATARIMAI. Ką čia bepatarsi. 🙂 Tiesiog paklauskite, čia nėra ko bijoti, turi rašytojas savo įmonę, individualią veiklą, ar verslo liudijimą. Kaip ir minėjau, EVRK klasifikatoriuje yra daug veiklų, kurios atitinka mūsų teikiamas paslaugas.

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

Mokslo darbų rinkos apžvalga 5 dalis – Pažinimas, Bendravimas, Pasitikėjimas

Labai svarbūs faktoriai renkantis rašytoją yra PAŽINIMAS, BENDRAVIMAS, PASITIKĖJIMAS. Šios taisyklės esmė yra pažinti žmogų, su kuriuo teks bendradarbiauti kurį laiką, nesvarbu ar tai keli mėnesiai, ar pusė metų. Pavyzdys: tai yra tas pats, kas pažinti meistrą, kuriam ruošiatės palikti savo automobilį dviem savaitėm tam, kad jis padengtų visą kėbulo apačią antikorozine danga tam, kad po to juo galėtų važiuoti ilgus metus, nebijant jokios korozijos. Tokiam darbui reikalingas meistras. Žinoti ar meistras geras, yra gerai vien tam, kad klientas jaustų pasitikėjimą. Patikėkit manim, antikorozinės dangos padengimo procesas yra sudėtingas ir daugiapakopis, ir brangus, kaina taip svyruoja nuo 2000lt. iki 3000lt., procesas trunka ne mažiau dviejų savaičių, ir sunaudojami didžiuliai kiekiai įvairiausių cheminių medžiagų. Ar žinojote, kad vien automobilio dugno plovimui yra sunaudojama iki 40ltr. benzino? Pasirodo, tai netgi labai apsimoka ir netgi labai atsiperka, jei ruošiamasi važinėtis automobiliu dar 6-7 metus, o naujiems automobiliams, kaip mane patikino – netgi būtina, nes mūsų klimatas tikrai palankus korozijos plitimui. Tai kompleksinės paslaugos pavyzdys-iliustracija apie tai, kad bet kurių sudėtingų darbų įgyvendinimas reikalauja daug laiko ir resursų, todėl kompleksinės paslaugos niekada nebuvo ir nebus pigios. Čia panašiai kaip variklio kapitalinis remontas, arba automatinės pavarų dėžės restauracija. Vieniems autoremonto darbams galbūt užtenka pusės valandos ir paprasto šaltkalvio įgūdžių, sudėtingiems darbams reikia meistro, kuris savo darbą išmanytų. Panaši situacija yra ir su rašo darbais, vienam kursiniam darbui paruošti gali užtekti dviejų dienų, magistro darbo paruošimas su visom konsultacijom gali užtrukti iki kelių mėnesių, pusės metų ar net ilgiau.

Iš esmės bendravimas tarp potencialaus užsakovo ir rašytojo dažniausiai prasideda telefonu, ir būtent pirmo pokalbio metu, jei man tektų rinktis su kuo dirbti aš pasistengčiau užduoti kuo daugiau klausimų. Be kita ko, aš lygiai taip pat elgiuosi su savo potencialiais užsakovais, kurie skambina tam, kad tiesiog pasiteirauti, kaip aš vadinu, „dėl kainų“. 🙂 Taigi, visuomet prisiminkit, kad Jūs iš esmės ieškote intelektualios paslaugos, nesvarbu ar Jums reikia baigiamojo darbo Kolegijai (kitų Kolegijų metodiniai reikalavimai yra dar aukštesni nei Universitetų – aut. past.) ar magistro darbo Anglijos Universitetui. Taigi, paslaugos tiekėjas, bet kuriuo atveju turi būti pakankamai aukšto intelektualinio lygio, gerai išvystytu analitiniu mąstymu, ir savaime suprantama turėti gerus rašymo įgūdžius. Čia vienas subtilus pastebėjimas, geriausiai mano nuomone tiktų populiaraus serialo herojaus daktaro Hauso, tokio įžūlaus akiplėšos, be galo sudėtingos asmenybės, tačiau tuo pat metu, superintelektualo, žmogaus su nepaprastu analitiniu mąstymu, ir tiesiog gero gydytojo, kiekvieną dieną gelbstinčio žmonių gyvybes,  pavyzdys. Pažįstu pačių įvairiausių profesijų atstovų: mokytojų, gydytojų, programuotojų, teisininkų, dėstytojų, dizainerių, verslininkų, garažo meistrų ir kitų profesijų atstovų realiame gyvenime, žmonių “sunkaus charakterio”, be proto komplikuotų buityje (darbe taip pat 🙂 ) ir tuo pačiu metu puikių specialistų. Kitaip tariant, gyvenime dažnai būna, kad profesija arba darbo pobūdis uždeda tam tikrą “štampą” gyvenime ir įtakoja tam tikrų žmogaus asmenybės bruožų atsiskleidimą. 🙂 Man patinka vienas posakis rusų kalba: “нет не гордых людей, есть люди которым нечем гордится”. (vert. nėra neišdidžių žmonių, yra tik tie, kurie neturi kuo didžiuotis) Pažįstų ir plunksnos brolių panašaus sukirpimo, be galo įdomūs ir kūrybingi žmonės. Kiek man teko su jais bendrauti, pilkom asmenybėm jų niekaip nepavadinsi. Tokie jau tie kūrybos žmonės. Link ko aš suku?  Nereikia per daug gąsdintis kūrybingų žmonių sudėtingo charakterio, sėdėti kartu su jais viename ofise, diena iš dienos vis viena nereikės. 🙂 Su kuo dirbti, ir ką rinktis: pilką pelytę ar Daktarą Hausą? 🙂 Gerai, atskleisiu šiek, pilkos pelytės gali būti geros darbininkės, jei kalbam apie buhalterinius skaičiavimus arba finansines analizes, jos gali būti kruopščios ir atidžios. Tačiau, jei darbas ne iš vidutinių, kategorijos, tuomet be aštraus, kūrybinio, analitinio ir įžvalgaus proto Jūs neapsieisit. 😉

Rašytojai apskritai, kaip čia pasakius, jie tokie gan įdomūs žmonės. Intensyvi intelektualinė, kūrybinė veikla palieka savo pėdsaką. 🙂 Jiems gyvenime nelabai išeina nerašyti. Rimtai. 🙂 Jiems pinigai ar atlygis už darbą iš esmės jau seniai nebėra pirmoje vietoje, jiems įdomiau yra pats darbo procesas, ir to naujo, neatrasto pažinimo džiaugsmas. Va pavyzdžiui aš, nepatikėsit man jau šį pavasarį galvoje buvo subrendusi ta idėja apie šį straipsnį ir ne vieną, tik va laiko nei pavasarį (iš kur mums tokia prabanga) nei vasarą nebuvo. Tai va, sėdžiu dabar , trečia valanda nakties, ir rašau. 🙂 Nežinau kelinta čia redakcija bus, nes bazė buvo sukurta prieš kokį mėnesį, bet vis redaguoju, redaguoju, vis randu ką papildyti, jaučiu neblogas blog’eris būčiau. Visai įdomus užsiėmimas pasirodo rašyti kažką, už ką tau pinigų nemoka. Romantika. 🙂 Toks visai lyrinis nukrypimas gavosi, bet Internetinio blog’o žanras (nežinau ar tinkamas pavadinimas) tai leidžia. 🙂 Rašau, kad būtų nenuobodu skaityti, va ir visa paslaptis. 🙂 Spėju visgi jaunimas skaitys , studentai, gal ir jauni rašytojai, tegul skaito, man negaila. 🙂

PRAKTINIAI PATARIMAI. Bendraukite ir bent kiek pažinkite žmogų, į kurio rankas atiduodate savo baigiamųjų darbų rašymą, bent minimaliai, tačiau pernelyg didelio suartėjimo taip pat nereikia, tai kenkia darbo ir bendravimo kokybei. 🙂 Bent jau aš asmeniškai stengiuosi išsaugoti balansą ir tam tikrą kolegialumo lygį. Svarbiausia, jei jau radote gerą rašytoją, nusiteikite pozityviai (!) ir tiesiog PASITIKĖKITE! Be pasitikėjimo negali būti jokio bendradarbiavimo. Aš nusiteikęs dirbti su žmonėmis, kuriais galiu pasitikėti, ir noriu, kad manim pasitikėtų. Taigi, pasitikėkite rašytoju ir leiskite rašytojui pasitikėti Jumis.

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

Mokslo darbų rinkos apžvalga 4 dalis – Skelbimai Internete

Dar vienas kriterijus, kuris iš esmės siejasi su pirmu ir antru punktu, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai yra KONTAKTINIAI DUOMENYS IR SKELBIMAI INTERNETE. Suprantu skamba banaliai , bet paskutiniaisiais metais tai tapo daugiau nei aktualu. Internete pilna sukčių ir apgavikų, jaunų žmonių dažniausiai tų pačių studentų, kurie apgaudinėja savo brolius studentus. Taigi, į ką reikėtų dėmesį yra: el. pašto adreso struktūra, bei el. pašto adreso amžius, tai yra kiek laiko jis naudojamas. Antrasis faktorius yra iš esmės pats svarbiausias. Paaiškinsiu kodėl. Iš esmės logika čia gan paprasta, senas el. pašto adresas – senas rašytojas, naujas el. pašto adresas – jaunas (naujas) rašytojas. Ta pati situacija su telefonais. Seni rašytojai naudoja vieną ir tą patį telefono numerį daugelį metų. Asmeniškai aš net nematau prasmės savo telefono numerio keisti, net jei kitas operatorius pasiūlytų labai geras sąlygas. Klausimas: jūs rinkdamiesi produktus ar paslaugas atkreipiate dėmesį į tai kiek laiko įmonė dirba rinkoje, kiek jos vardas yra žinomas/nežinomas. Kaip Jums įmonė, kuri keičia pavadinimą du kartus per mėnesį ar netgi dažniau? Būtent tokia situacija yra su įvairaus plauko sukčiais, apgavikais ir rašto darbų perpardavinėtojais, kurie šiuo metu gausiai skelbiasi Internete. Patikėkit manim, dažniausiai keičiantys el. pašto adresus yra 99 proc. įvairaus plauko aferistai ir šiaip lengvabūdžiai, ieškantys lengvų pinigų. Išankstinio mokėjimo kortelės pigios, o naują el. pašto adresą susikurti nekainuoja nieko. Taigi, mano patarimas, atkreipkit į tai dėmesį.

Kaip atskirti ar el. pašto adresas naujas ar senas? Na visų pirma seni rašytojai, kuriems šis amatas jau tapo legalia veikla naudoja tik vieną el. pašto adresą, ir net negalvoja jo keisti, nes tai yra tam tikra prasme vos ne kaip prekinis ženklas. Naujo emalio sukūrimas ir jo „išpopuliarinimas“ kainuoja labai daug laiko. Dariau eksperimentą, buvau susikūręs ghostwriter2011@gmail.com, tam kad jis rezonuotų su mano Internetinio puslapio http://www.ghostwriter.lt/ adresu. Ir ką Jūs galvojate? Beveik niekas nerašydavo į šį el. pašto adresą, visus laiškus su užklausimais ir toliau gaudavau senu el. pašto adresu, taigi šios idėjos greitai teko atsisakyti, ir tiesiog toliau naudoti savo seną gerą djdainius@yahoo.com. Iš savo kolegų, kuriuos aš pažįstu, visi be išimties naudoja vieną ir tą patį kaip aš vadinu „seną gerą el. pašto adresą“, kurį visi žino ir prie kurio visi yra pripratę.

Kaip atsikirti naujus skelbimus, arba kitaip tariant „naujokus“, tai yra tuos, kurie paprastai skelbiasi „aukščiausia kokybė-žemiausia kaina“. Galiu pavyzdžių keletą pateikti. Nepriimkit asmeniškai, nes į asmeniškumus netaikau, tiesiog imu dažniausiai pasitaikančias ir mano nuomone ne visai vykusias skelbimų antraščių formuluotes.

Pirmas pavyzdys. Asmeniškai juos vadinu „statybininkų skelbimais“. 🙂 Skelbimas „TIKRAI ATSAKINGAI IR KOKYBIŠKAI RAŠOME MAGISTRO DARBUS“, man skamba kaip „TIKRAI ATSAKINGAI IR KOKYBIŠKAI GLAISTOME IR TINKUOJAME SIENAS“. Iš kur pas žmones tiek fantazijos? 🙂 Tikrai nenoriu nieko įžeisti, ypatingai žmonių, kurie būtent taip yra suformulavę skelbimą, tačiau pats žodis kokybė čia ne visai tinkamas, kokybiškai galima sienas glaistyti, bet jau tik nerašyti. Nerašyčiau aš čia tų eilučių, jei ne pavasario sezonas, kai kiekvieną dieną tenka matyti ir taisyti tuos „atsakingai ir kokybiškai“ parašytus darbus. KUR DINGSTA TAS ATSAKOMYBĖS JAUSMAS, KAI SKELBIMO AUTORIUS NEKELIA RAGELIO IR NEATSAKO Į KLIENTO LAIŠKUS? KUR RASTI TĄ KOKYBĘ, KAI MAGISTRO DARBO TEORINĖ DALIS LABIAU PANAŠI Į PADRIKĄ RAŠINĮ, BE JOKIOS AIŠKIOS STRUKTŪROS IR TURINIO? Rašau visai rimtai, tokių atvejų yra begalės ir paskutiniais metais jų vis daugėja, bet kuris rašytojas senbuvis tai patvirtins – mes taisome tas „neatsakingai ir nekokybiškai nuglaistytas sienas“.

Antras pavyzdys. Skelbimai „MŪSŲ DARBAI YRA VERTINAMI TIK DEŠIMTUKAIS“, “GARANTUOJAME AUKŠČIAUSIUS ĮVERTINIMUS”, “PAS MUS DIRBA TIK AUKŠČIAUSIOS KLASĖS SPECIALISTAI” ir pan. Vienas patarimas – nekreipkit  per daug dėmesio į tokius skelbimus apskritai, o jei jau visi darbai taip jau gerai vertinami, paprašykit kad darbų recenzijas bent parodytų. 🙂 Vertinimai ir įvertinimas yra ant tiek subjektyvūs dalykai, ir čia tiek daug kintamųjų, kurių neįmanoma nei pasverti, nei pamatuoti, nei kontroliuoti, kalbu apie žmogiškuosius faktorius. Kaip manęs klausia: – o kokį pažymį aš gausiu? Visuomet atsakau: – įvertinimų nepardavinėju, kaip apspiginsit, tiek ir turėsit.

Trečias pavyzdys. Skelbimas „DEŠIMTIES (PENKIOLIKOS) METŲ PATIRTIS RAŠANT DARBUS“, parodykit man tą žmogų gyvą. Rimtai sakau, telefonas mano kontaktuose yra, skambinkit, paskirsim susitikimą Vilniuje, atsigersime arbatos, man bus be galo įdomu susipažinti su dar vienu plunksnos broliu (sese). 🙂 Nes senbuviai tarpusavyje ir taip bendrauja, susiskambina ir pajuokauja, ir patirtimi pasidalina. 🙂 Mes nekonkuruojame tarpusavyje, klientų mums užtenka. 😉 Bet kad taip penkiolika metų atlaikyti tokį maratoną, nerealu būtų pamatyti tokį žmogų. Atskleisiu kas dažniausiai gali slėptis po tokiom skelbimų formuluotėm, ir kaip remiantis semantine analize tokį skelbimą galėtų kitaip perskaityti. 🙂 Kieno tai skelbimas? Atsakymas: laikinas bedarbis (-ė) arba dėstytojas (-a). Pirmas tiesiog prarado darbą, kitas slaptai uždarbiauja. (nei vieno, nei kito atvejo neteisiu –aut. past.) O patirtį nesunkiai galima apskaičiuoti. Tarkim 4 metai bakalauro studijų, 2 metai magistro studijos, dar doktorantūra, atimkim šiuo metus iš „patirties metų“ ir gausime sąlyginai teisingą metų skaičių, kuris greičiausiai nelabai atitiks arba visiškai neatitiks realios situacijos. Jei jau taip skaičiuoti, jei man pradėti dėlioti visus savo studijų metus, visus tuos metus smulkūs rašo darbai pasitaikydavo tik epizodiškai, tai mano stažas turbūt bus netoli dvidešimt metų. 🙂 Tačiau aš asmeniškai esu linkęs skaičiuoti tuos metus, kuomet į šį verslą pasinėriau visa galva. Nors apie patirtį jau buvo kalbėta, noriu dėmesį atkreipti, tai yra – PATIRTIS YRA MATUOJAMA NE METŲ SKAIČIUMI, O APIMTIMI DARBŲ ATLIKTŲ PER TUOS METUS . Vienas, du ar daugiau darbų per metus, tai ne patirtis. Vienas kunigas man pasakojo komišką, beveik anekdotinę situaciją iš gyvenimo, tiesa tokių pavyzdžių gyvenime daug yra, apie tai kas yra patirtis ir kas nėra. Sako: – ateina pas mane pora, nori tuoktis. 🙂 Klausiu: – kiek laiko Jūs pažystami? Sako: pusė metų. Po klausia: – o kur susipažinot? Atsako: – Internete. O kur Jūs abu gyvenat? Sako: aš Mieste N, ji – Mieste M. (miestai pakankamai nutolę vienas nuo kito 🙂 ) Toliau klausia kunigas: – tai jei Jūs gyvenate skirtinguose miestuose, kaip Jūs tada bendravote? Atsako jauna pora: – du kartus per mėnesį važinėdavom savaitgaliais vienas pas kitą. Kunigas: – tai palaukit jaunuoliai, gaunasi taip, kad Jūs pažįstami esat tik tris savaites, ir jau iš karto tuoktis norit!!!? 😀 Va tokia iliustracija, apie tai kas yra, o kas nėra patirtis, ir kaip skirtingai ją kartais žmonės matuoja. 🙂

Kaip atsikirti naujus/senus rašytojų kontaktinius duomenis? Pradžiai rekomenduoju pažiūrėti speros.lt, kiek laiko jie registruoti ir ar registruoti apskritai. Toliau eina, el. pašto formuluotė, čia galioja viena taisyklė – kuo trumpesnis pavadinimas, tuo geriau. Kaip žinia, „gauti“ gerai skambantį pavadinimą pvz. Gmail ar kitoje sistemoje nėra lengva, nes dauguma „gerų“ vardų jau yra užimti. Taigi, tie kas renkasi naujus el. pašto adresus skelbimams renkasi iš to kas yra. Pasistenkit aplenkti arba bent jau gerai patikrinkite ilgus el. pašto adresus, kurių formuluotė daugmaž tokia: jumsgeraimangerai@gmail.com, studijosbeproblemu@gmail.com, jusuirmususekme@gmail.compagalbastudentamsvisada@gmail.comvisimagistraipigiai@gmail.com, auksciausiasivertinimas@gmail.com, toliau seka el. pašto adresų adresai su skaičiai  rašytojai7777@gmail.com, studijos285@gmail.com, studijos1234@gmail.com, diplominiai4you2@gmail.com, diplominis77@gmail.com, diplominis88@gmail.com, diplominis99@gmail.com,  ir panašiai. 99 proc. tikimybė, kad tai naujų rašytojų el. pašto adresai. Pastaba: visi aukščiau išvardinti el. pašto adresai yra išgalvoti ekspromtu per kelias minutes, ir nieko bendro su tikrais skelbimų lentose besiskelbiančiais neturi. Tarp besiskelbiančių po naujais adresais galbūt tikrai yra talentingų ir darbščių žmogiukų, tačiau juos rasti reikia… 😕  Beieškant gali tekti daug telefono sąskaitos išeikvoti. 😕 Taigi, skirkit bent šiek tiek laiko el. pašto adresų struktūros semantinei analizei. Jei man reikėtų ieškoti paslaugos tiekėjo, kas įgyvendintų vieną ar kitą projektą, aš bet kokiu atveju ieškočiau rinkos senbuvių, nežiūrint į gausią pasiūlą paslaugų Internete, sakau tai atvirai ir nuoširdžiai.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

a) Mano praktikoje 80proc. apsikeitimų informacija vyksta el. paštu, taigi pradžiai patartina padaryti mini susirašinėjimą-užklausą, tačiau po to aš visgi rekomenduoju visiems – SKAMBINKITE, KALBĖKITE, TARKITĖS. Išdėstykite visas savo “bėdas”, norus ir lūkesčius, nes be bendravimo joks darbas nevyksta gyvenime. DIDŽIAUSI NESUSIPRATIMAI ĮVYKSTA DĖL BENDRAVIMO, NESUSIKALBĖJIMO IR INFORMACIJOS STOKOS.

b) Susirašinėjimas el. paštu yra būtinas dalykas, tačiau per daug ilgi susirašinėjimai ir slapstymaisi (tiek vienos, tiek kitos pusės) nėra labai naudingi, ir tai nėra labai geras ženklas. Man pačiam dažnai tai pradeda kelti įtarimus, kai aš bendrauju su potencialiais klientais, o ką jau kalbėti apie asmenis besiskelbiančius jog rašo darbus. Bet kokiu atveju, prašykite besiskelbiančiojo kontaktinio telefono numerio arba palikite savąjį. Konfidencialumą klientams mes ir taip garantuojame, o apie patį bendravimą šiek tiek vėliau.

c) NERAŠINĖKITE UŽKLAUSIMŲ SMS PAGALBA, TAI BE GALO JUOKINGAI ATRODO, IR NIEKO GERO NEPASAKO APIE PATĮ INTERESANTĄ. 🙂 Nesiuntinėkite to paties laiško keliems ar keliasdešimt adresatų, Jūs ne viešuose pirkimuose dalyvaujate. 😀 Jau vien todėl, kad daugelio el. pašto turi antispamingo funkcijas, ir Jūsų laiškas tiesiog nepasieks adresato, nes liks užblokuotas. Ir antra, spaminti tiesiog negražu. 🙂 Aišku, kažkiek laiko gal ir sutaupysit, tačiau mano patarimas būtų išsirinkti kelis variantus ir su jais susirašinėti.

d) SENBUVIŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS NESIKEIČIA, TAS PAS EL. PAŠTO ADRESAS, TAS PATS TELEFONAS. Dauguma senbuvių turi (ne visi) savo Internetinį puslapį, atkreipkite dėmesį ir į tai. Puslapiai dažnai yra grynai informacinio pobūdžio, tačiau to pakanka kad susidaryti bendrą vaizdą. Paslaugos tiekėjai paprastai būna išvardinę ir aprašę pagrindines veiklos sritis su kuriomis jie dirba, tai gali būti brėžinių darymas, projektavimas, sociologiniai tyrimai, finansinės analizės ir pan. Atkeipkite dėmesį į tai kaip skelbimų lentose taisyklingai, aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skelbimų tekstas.

e) DVI KONTAKTINIŲ DUOMENŲ KONSTANTAS VISGI REIKĖTŲ IŠSKIRTI, TAI YRA: TELEFONO NUMERIO IR ELEKTRONINIO PAŠTO GYVAVIMO LAIKAS. Vieno arba kito nepateikimas skelbimo tekste, sakykim: telefonas be el. pašto adreso, arba el. pašto adresas kai nėra jokio telefono, jau yra priežastis susimastyti. 😕

f) PERNELYG “SKAMBUS” REKLAMAVIMASIS INTERNETE, DRAUGE SU KITAIS JAU IŠVARDINTAIS FAKTORIAIS, TAI VIENAS IŠ POŽYMIŲ, KAD PO JAIS GALI SLĖPTIS TIEK VISIŠKI NAUJOKAI, TIEK DARBŲ PERPARDAVINĖTOJAI, TIEK SUKČIAI. Žinau rašytojų, kurie beveik nesireklamuoja niekur Internete, nes jiems tos reklamos beveik kaip ir nereikia. Mano praktikoje taip pat yra buvę daugybė atvejų kai aš ištisus mėnesius nedėdavau jokio skelbimo, o telefonas “kaisdavo” nuo skambučių. Gal dėl to, kad tikri rašytojai daug nesireklamuoja, o “nauji” reklamuojasi Internete labai dažnai, yra viena iš priežasčių, kodėl studentai vedami vartotojiškos visuomenės suformuotų įpročių dažnai užkimba būtent ant šių “šešėlinio verslo” atstovų reklaminių skelbimų. Bet kokiu atveju, bent jau atkreipkit dėmesį į visus “tikrai atsakingai”, “kokybiškai”, “nebrangiai” ir panašius žodžius naudojamus skelbimo tekste. Kitaip tariant GARSIAI REKLAMUOTIS DAUG PROTO NEREIKIA, pabandykit paklausti ką jie moka, ir ką yra nuveikę. Nepavargot dar? 😉 Skaitykite toliau… 😉

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

Mokslo darbų rinkos apžvalga 3 dalis – Rekomendacijos

Taigi, trečias kriterijus – REKOMENDACIJOS. Beveik šimtu procentų pasiteisinantis dalykas visose paslaugų srityse. Idealiausias variantas rinktis paslaugų tiekėją, su kurio yra turėjęs pozityvios patirties, Jūsų geras pažystamas. Kalbu apie draugų, kolegų, kursiokų rekomendacijas. Klientai, kurie ateina per rekomendacijas iš tiesų yra parankūs žiūrint ir iš mano kaip rašytojo pozicijos, jie būna draugiški ir pozityviai nusiteikę. Tiesa, mažas pastebėjimas nemaišykit rekomendacijų su „užsakomaisiais postais“ forumuose. Kalba eina tik apie žodines rekomendacijas. Užklauskit tos pačios Speros.lt administracijos I.P. adreso išklotinės, ir greičiausiai sužinosit, kad tokie “rašytojai” pagyrimus rašo patys sau. 😀

IŠ KITOS PUSĖS, REMDAMASIS SAVO ASMENINE PATIRTIMI GALIU TEIGTI, JOG REKOMENDACIJOS TAIP PAT SLIDUS DALYKAS, IR LIETUVOJE ŽMONĖS NĖRA TOKIE JAU DOSNŪS IR DĖKINGI, YPATINGAI KAI KALBAME APIE TOKIĄ PASLAUGŲ SRITĮ KAIP RAŠTO DARBŲ RAŠYMAS. Kuris diplomuotas magistras ims girtis, kad jo magistro darbas iš tikro buvo ne jo rašytas? 😕 Be to, kartu su magistratūros studijų pabaiga dažniausiai nutrūksta visi ryšiai su bendrakursiais, nes studijos iš esmės jau kaip ir baigėsi. Taigi rekomendacijos iš lūpų į lūpas dažniausiai plinta tik tarp besimokančių studentų.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

a) Jei kalbėti iš praktinės pusės, GALIU PAREKOMENDUOTI GAN PAPRASTĄ BŪDĄ REKOMENDACIJOMS GAUTI, TAI YRA – TIESIOG PAPRAŠYTI BENT KELIŲ BUVUSIŲ RAŠYTOJO KLIENTŲ EL. PAŠTO ADRESŲ, TAM KAD JIE PATYS GALĖTŲ JIEMS PARAŠYTI, PATEIKTI UŽKLAUSIMĄ, PASITEIRAUTI, IŠGIRSTI JŲ NUOMONĘ IR REKOMENDACIJAS. Tai yra ganėtinai efektyvus, saugus ir tuo pačiu metu konfidencialus būdas, jei nėra galimybės susitikti gyvai, tai veikia. Abipusis pasitikėjimas yra svarbus faktorius mūsų darbe, apie tai kiek vėliau.

b) DAR VIENAS PATARIMAS, LABAI PAPRASTAS, AŠ JĮ VADINU – “TESTDRIVE”. Semestro eigoje reikia priduoti pakankamai daug įvairių kursinių darbų ir referatų, nepagailėkit kelių šimtų litų tam kad išbandyti vieną ar kitą rašytoją. Tokiu būdu galima sužinoti jo rašymo stilių, kaip jis laikosi elementarių tvarkos ir metodinių reikalavimų ir pan. TAI PADĖS SUDARYTI PAKANKAMAI GERĄ VAIZDĄ APIE PASLAUGOS TIEKĖJO GALIMYBES, IR VĖLIAU PASIRINKTI, KUR KREIPTIS PAGALBOS RAŠANT BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO AR MAGISTRO DARBĄ. Sėkmės taikant. 🙂

Idealu, kai kas nors gali rekomenduoti. Na, o jei neturit  gerų draugų ir pažįstamų, kas galėtų kažką rekomenduoti,  ir kol kas nesusipažinote su rašytojais, skaitykite toliau… 🙂

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

Mokslo darbų rinkos apžvalga 2 dalis – Rašymo patirtis bei Pareto dėsnis

Antrasis faktorius – PATIRTIS, arba kitaip tariant, kiek laiko besiskelbiantis užsiima darbų rašymu. Nelabai linksmos patirties iliustracija pateikta aukščiau. (žr. 2 pav.) Čia pasistengsiu pateikti pamastymus ir įžvalgas susijusias su PATIRTIMI, žvelgiant į tai iš įvairių pusių. Neigiama patirtis niekam nėra maloni, ir vėliau be galo sunku kažkuo pasitikėti, kartą pabuvus apgautam. Pastaraisiais metais studentų pasitikėjimas rašytojais yra smarkiai kritęs, ir kartais be galo sunku pradėti dirbti su žmonėmis, kurie to pasitikėjimo išvis neturi. Apie pasitikėjimą šiek tiek vėliau.

Ar žinote, kad apie 80 proc. BESISKELBIANČIŲ INTERNETE YRA VIENSEZONIAI RAŠYTOJAI? 🙁 Viensezoniai reiškia, kad jų rašymo potencialo užtenka tik vienam sezonui, po ko jiems arba “nuvažiuoja stogas” nuo per didelio krūvio ir įtampos, arba jie patyrę visą eilę nesėkmių vykdydami užsakymus pasitraukia iš šio verslo, arba tiesiog keičia el. pašto adresą ir „veikia“ toliau. Kažkoks procentas rašytojų lieka, kitaip tariant ištvermingiausi ir labiausiai užsispyrę (gerąja prasme). ČIA KAIP IR DAUGELYJE GYVENIMO IR VERSLO SRIČIŲ GALIOJA PARETO DĖSNIS 20/80. DVIDEŠIMT PROCENTŲ BESISKELBIANČIŲ YRA ŠIO BEI TO VERTI RAŠYTOJAI, KURIE TURI SUKAUPĘ PATIRTĮ, KITI AŠTUONIADEŠIMT PROCENTŲ YRA – MĖGĖJAI. 80 proc. SUKURIA RAŠLIAVĄ, KURIĄ 20 proc. RAŠYTOJŲ TENKA TAISYTI. 😕

Tie, kurie atlaikė bent tris sezonus (kalbu apie studentus, kurie dažniausiai dar studijuoja), jau yra šio bei to verti. Pavasarinį darbų sezoną aš prilyginu 15 raundų bokso ringe, ir tie kas atsilaiko – evoliucionuoja. Tiesa, yra ir priešingas evoliucijai kelias, daugelis prisitaiko ir pradeda veikti kitaip ieškodami “lengvų kelių”, nes tie kiti keliai – daug lengvesni. Jie tampa tikrais šešėlinio verslo atstovais, ir tai yra: darbų kopijuotojai, plagiatoriai, perpardavinėtojai arba tiesiog sukčiai. Kaip vienas kolega visai neseniai išsireiškė, “PER TOKIUS VELTĖDŽIUS, APIE VISUS RAŠANČIUOSIUS DARBUS VISI POTENCIALŪS UŽSAKOVAI SUSIDARO NEIGIAMĄ NUOMONĘ, JIE IR YRA KAIP TAS ŠAUKŠTAS DEGUTO SUGADINANTIS VISĄ STATINE MEDAUS”. Bet jau tokie lietuviško mentaliteto ypatumai, nes man per tiek metų vis dar sunkiai suprantamas fenomenas, kaip studentai gali apgaudinėti, tokius pat kaip jie – brolius studentus. Tiesa, tai jau ne rašto darbų rinkos, tai yra visos mūsų visuomenės ir švietimo sistemos liga.

Ar žinote, kad DU TREČDALIAI MANO KLIENTŲ, SU KURIAIS MAN TEKO DIRBTI, JAU TURĖJO NEGATYVIOS PATIRTIES UŽSISAKINĖDAMI PASLAUGAS, IR TURBŪT 9 IŠ DEŠIMTIES TURI PAŽĮSTAMŲ, DRAUGŲ, KURIE BUVO APGAUTI ASMENŲ, KURIE SKELBĖSI RAŠYTOJAIS. Na čia turbūt ne naujiena . 🙁 Išsamių tyrimų apie sukčiavimų, apgavysčių ir nusivylimo mąstą Lietuvoje nėra ir, mano nuomone, juos atlikti būtų be galo sudėtinga. Tik nedidelė dalis „išlieja“ savo pretenzijas ar nusivylimus kur nors forumuose, dauguma studentų pasimoko iš savo klaidų, nutyli, nemiega naktimis, taiso patys ir pan. Nedaug studentų išdrįs atskleisti, kad jie bandė „apgauti“ ir patys buvo apgauti. 🙁

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, tenka po kelis, o kartais ir daugiau kartų per dieną klausytis verksmingų išpažinčių, apie tai kaip „kažkas kažką išdūrė, apgavo, paliko“. Dažniausiai tai būna tie patys, kurie kažkada skambino ir teiraujasi „dėl kainų“, po to nusprendžia – „pas juos brangu“, o galiausiai vėliau „atsikandę mažų kainų“, vis viena sukandę dantis skambina mums, su graudulingu prašymu – PADĖKIT… 🙁 Rašau daugiskaita, nes norėčiau bent jau savo blog‘e atstovauti tuos rašytojus, kurie iš tiesų išmano mokslo darbų rašytojo amatą, o tokių yra, ir ne vienas. Ir patikėki, mums visai nepatinka, kai mus painioja kartu su įvairaus plauko sukčiais, aferistais ir šiaip diletantais.

Ar žinote, kad pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos „rašytojų“ darytų darbų, kurių niekas nepriima arba kitaip tariant „nepraleidžia“. Pusę iš jų atmetu iš karto, pranešdamas liūdną žinią, kad darbas greičiausiai yra plagijuotas, ir korektūros yra neįmanomos dėl laiko stokos (apie tai šiek tiek vėliau). Patikėkit, mums nėra sunku netgi iš akies nustatyti, kokia darbo kilmė, tai patvirtins bet kuris rinkos senbuvis. Be to, yra sąlyginai nesudėtingų testų ir metodikų, kurie leidžia nustatyti kiek procentaliai vienas ar kitas darbas galėjo būti plagijuotas.

Tiesa, pavasarinio sezono metu, per mėnesį aš gaunu nuo kelių iki keliolikos pačių studentų sąžiningai (arba ne visai) darytų darbų, kurių taip pat niekas nepriima. Iš esmės, tiek „nelabai vykę“ rašytojai, tiek sąžiningai savo darbus rašantys studentai, kuriems darbai tiesiog „nesigauna“, kenčia dėl elementarios patirties stokos. Juk tai dažniausiai būna arba pirmas kartas (bakalauro darbas) arba antras kartas (magistro darbas). 🙂 Tačiau bet kuriuo atveju, SVEIKINU IR PALAIKAU TUOS STUDENTUS, KURIE SAVO DARBUS RAŠO SAVARANKIŠKAI. Aš esu šimtu procentų už tai! Tačiau paradoksas, sąžiningi studentai net su savo gerais norais ir sąžiningumu dažnai pralaimi prieš tuos, kurie pasinaudojo mūsų paslaugomis. 🙁 Priežastys elementarios – ta pati anksčiau minėta patirties stoka, rašymo negalė, darbo vadovo abejingumas ir reikiamų įgūdžių nebuvimas. TODĖL KARTAIS VIEN GERŲ NORŲ IR SĄŽININGUMO NEUŽTENKA, NEPROŠAL KARTAIS IR SU MUMIS PASIKONSULTUOTI, BENT JAU DARBO PRADŽIOJE, KAIP TEISINGAI SUDĖLIOTI DARBO STRUKTŪRĄ, PARUOŠTI ĮVADINĘ DALĮ, TAM KAD PO TO  GALĖTŲ DIRBTI SAVARANKIŠKAI. 🙂

PATIRTIES SUKAUPIMUI reikia vieno labai svarbaus dalyko – LAIKO. Jaunų rašytojų negalima per daug smerkti. Mano nuomone, šie jauni žmonės dažniausiai tiesiog pervertina savo galimybes, prisiimdami daugiau nei gali įgyvendinti. Priežastys elementarios: nesugebėjimas efektyviai planuoti savo darbo laiko, nepakankamai išvystyti įgūdžiai (sisteminis, analitinis mąstymas), “motyvacijos, norų ir sugebėjimų neatitikimas” – visiems kažkodėl atrodo, kad rašymas yra labai lengvas darbas ir lengvi pinigai. Taip pat patirties, kompetencijų ir talento (nežinau kaip kitaip įvardinti ) trūkumas.

STUDENTAI NEPRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS, TAIP PAT DARO VIENĄ KLAIDĄ UŽ KURIĄ PATYS DAŽNIAUSIAI IR MOKA – ATIDUODA RAŠYTI SAVO DARBUS LYGIAI TOKIEMS PATIEMS KAIP JIE. Pavyzdžiai:

–  jauna mamytė studentė atiduoda rašyti savo darbą tokiai pačiai jaunai mamytei, abi jos augina mažus vaikus ir abi jos turi daugmaž vienodai laiko;

–  studentas tinginys gali atiduoti rašyti „už mažą kainą“ tokiam pačia tinginiui ir veltėdžiui, kuris tingės… „rašyti“, paims avansą ir dings “kaip į vandenį”;

–  amžinai stokojantis laisvo laiko jaunas verslininkas gali atiduoti rašyti neakivaizdininkui, kuris taip pat daug dirba, ir to laisvo laiko turi turbūt ne ką daugiau nei jo užsakovas.

Tai tik keli pavyzdžiai iš gyvenimo, o jų iš tiesų yra begalės. Taigi, šiais ir panašiais atvejais nėra ko per daug stebėtis, kad darbų pridavimo terminai, kurie kaip aš vadinu iki tol jau „degė“, vėliau gali pradėti „degti“ dar labiau, o RAŠTO DARBO „KOKYBĖS“ NEBUVO IR NEBUS, NES PASLAUGŲ TIEKĖJAI, KAIP JAU BUVO MINĖTA, SAVO PATIRTIMI IR KOMPETENCIJŲ LYGIU DAŽNAI MAŽAI KUOM SKIRIASI NUO UŽSAKOVŲ.

Taisyklų be išimčių nebūna, pasitaiko ir tarp jaunų studentų talentingų žmonių, tačiau patikėkit manimi, joks laisvalaikiu rašantis asmuo, nesvarbu vaikinas ar mergina, studentas ar bedarbis (-ė) nesusilygins su darbų apimtis profesionaliais rašytojais ir konsultantais, kurie dirba šį darbą ir iš to gyvena. Čia nėra jokių didelių paslapčių ar konspiracijos teorijų, viskas labai paprasta. RAŠYTOJAI TURI PER DAUG METŲ IŠDIRBTAS INFORMACIJOS RINKIMO IR RAŠYMO METODIKAS, RAŠYMO STILIŲ (!) IR LAIKO PLANAVIMO SISTEMĄ, TUO TARPU MĖGĖJŲ (NENORIU NIEKO ĮŽEISTI) RAŠYMO METODIKOS VISIŠKAI NIEKUO NESISKIRIA NUO TŲ PAČIŲ STUDENTŲ, KURIE UŽSISAKO DARBUS. TŲ PAČIŲ RAŠYMO METODIKŲ, KURIOS DAŽNIAUSIAI IR PRIVEDA JUOS PRIE „KŪRYBINĖS KRIZĖS“, “RAŠYMO NEGALIOS” AR PSICHOLOGINIŲ BLOKŲ, KURIE SAVO RUOŽTU ATVEDA Į AKLAVIETĘ, KAI ASMUO NEBEŽINO KĄ TOLIAU DARYTI. Tiesa, iš tos beviltiškos situacijos išeitis dažniausiai surandama, kas daugiau belieka, tik – Copy-Paste.  Universitetuose deja rašymo meno nemokina, jei mokintų, mes darbo tiek neturėtume. 😀 Rašymo metodikų ir rašymo (kopijavimo) įpročių, kurie išmokstami vidurinėje mokykloje, kitaip nei primityviais, chaotiškais ir didelių laiko resursų reikalaujančiais nepavadinčiau. IŠ ČIA DAŽNIAUSIAI ATSILIKIMAS NUO UŽSIBRĖŽTŲ TERMINŲ, MINĖTOS KŪRYBINĖS KRIZĖS, ŽEMA DARBO KOKYBĖ, NEPASITENKINIMAS, IR STRESAS. Patikėkit, žmonių įvaldžiusių ir dirbančių pagal tam tikras metodikas tikrai nedaug, šiuo metu praktiškai ant pirštų galima suskaičiuoti, apie tai vėliau.

Mėgėjų ir profesionalų problema egzistuoja daugelyje kitų paslaugų sričių, tokių kaip, paimkim žinomesnius dalykus, tokias paslaugas kaip pvz.: vestuvių dainininkai ar vestuvių fotografai. Yra tekę bendrauti ir su vienais ir su kitais. Dauguma iš jų taip pat neslepia savo pykčio ir nusivylimo, jog pseudo-atlikėjų, ar pseudo-meistrų kaip jie sako „priviso“ labai daug, tokių kurie darbo dienomis dirba visiškai su šia kūrybine veikla nesusijusį darbą, o savaitgalį išeina padainuoti, pafotografuoti vestuvių ir tokiu būdu skelbiasi profesionaliais dainininkais ir fotografais. Na iš vienos pusės gal ir nieko blogo, kai žmonės stengiasi užsidirbti papildomai, tačiau iš kitos pusės… Viena tikra istorija iš gyvenimo: vienas toks statybininkas-fotografas, kartą mano paklaustas, kokias programas jis naudoja nufilmuotos video medžiagos montavimui, atsakė: – Windows 2000. Atsimenu sėdėjau ant kėdės, ir vos laikiausi… iš paskutiniųjų. LOL 😀 Kitaip tariant, ir taip aišku, kad jis video montažu apskritai neužsiima. 🙂

Patikėkit manim, yra didelis skirtumas, tarp žmonių, kurie sakykim dirba scenoje ar  stovi už objektyvo daugiau nei dešimt metų, ir tų, kuriems tai tiesiog dar vienas būdas prasimanyti iš kažkur pinigų. Atrodytų kas čia sudėtingo, nusipirkau sintezatorių, mikrofoną, garsiakalbius, išsitraukiu iš Interneto tekstus ir jau galiu dainuoti, arba nusipirkau gerą fotoaparatą iš Topo Centro, pažiūrėjau į objektyvą, nuspaudžiau mygtuką ir aš jau vestuvių fotografas. Ne, mielieji mano, ta pati fotografija taip pat yra labai sudėtingas menas. 🙂 Čia yra daugybė niuansų, kuriuos žino tik profesionalai, tokių kaip: kiek reikia priverti objektyvo diafragmą, tam kad išgauti reikiamą ryškumo gylį, kaip teisingai suvesti baltos spalvos balansą, bet kuris fotografas profesionalas Jums pasakys, kad visi auto režimai visuomet blogai veikia, kai nėra pastovaus šviesos šaltinio ir pan. Profesionalaus fotografo darbas nėra vien mygtuko paspaudimas! Analogiška situacija yra su darbų rašymu: moku įsijungti kompą, dirbu su Word’u ir Excel’iu – rašau darbus. VESTUVĖS KAIP IR DIPLOMINIO DARBO GYNIMAS, BŪNA TIK KARTĄ GYVENIME, NESUGADINKIT BRANGIŲ (ATSAKINGŲ) GYVENIMO MOMENTŲ. 🙂 ATMINKIT, BET KURIS DARBAS REIKALAUJA TAM TIKRŲ ĮGŪDŽIŲ IR PROFESIONALUMO, PATIRTIES IR KOMPETENCIJŲ, KURIE ATSIRANDA TIK PO DAUGELIO SUNKAUS DARBO IR PRAKTIKOS METŲ.

Tiesa pradžia pas visus buvo, nuo kažko pradėti visuomet reikia, ir pirmus darbus net ir senbuviai dažnai prisimena su šypsena. 🙂 PAKLAUSIT AR YRA SKIRTUMAS TARP “TUOMET” IR “DABAR”? ATSAKYSIU, IR BET KURIS RAŠYTOJAS ATSAKYS TĄ PATĮ – SKIRTUMAS MILŽINIŠKAS. Tačiau yra vienas esminis momentas, kurį aš stebiu paskutiniu metu. Kuo skiriasi ta taip vadinama jaunų rašytojų karta, nuo rašytojų senbuvių, kurie seniai dirba? Man susidaro įspūdis, kad jaunoji karta nieko kito kaip tik švaistytis ryškiomis reklaminėmis frazėmis skelbimuose, ir drabstytis purvais komentaruose, daugiau nieko nemoka. 😕 Čia mano subjektyvi nuomonė, galit su ja sutikti, ar nesutikti, čia jau Jūsų reikalas, tačiau aš žinau vieną dalyką – kai mes pradėjome kažkada dirbti, mes nesidrabstėm purvais, o mokėmės, mokėmės, mokėmės, daug mokėmės… Daug dalykų buvo nauji ir nežinomi, daugelis sričių buvo visiškai nežinomos, tyrimo metodai, informacijos rinkimo metodai, taikomosios programos, visa tai reikėjo išmokti. Kiek man teko bendrauti su kolegomis, bet kuris iš jų tai patvirtins, pradžia buvo sunki, mokytis daug reikėjo, bet… išmokom. 🙂 Ir mes tam tikra prasme net didžiuotis savimi galim, toks ilgas kelias buvo nueitas. 🙂 Grįžtant prie „viensezoninių“ rašytojų, reikėtų pateikti „rašytojų senbuvių“ apibrėžimą, t.y. kas jie tokie, ir kodėl išsilaikė, sukaupė didelę patirtį, evoliucionavo, kodėl vis dar rašo. Na kiekvienas iš jų turėjo savo pradžią, kažkam galbūt neužteko dėstytojo algos ir trūko pinigų šeimos išlaikymui, kažkam tai buvo proga pasimankštinti tarpuose tarp projektų struktūriniams fondams, kažkam sunkiu gyvenimo laikotarpiu buvo pragyvenimo šaltinis netekus darbo. Kitaip tariant istorijų daug yra. Mano istorija prasidėjo nuo vertėjavimo, taip mano sritis buvo vertimai iš anglų kalbos (20lt. lapas buvo kiek pamenu, senais laikais visai geri pinigai buvo), tiesiog kartą kažkas pasiūlė: – o tu viso darbo negalėtum padaryti? KAIP DAŽNIAUSIAI BŪNA SU ĮVAIRIAIS POMĖGIAIS, KURIE VĖLIAU TAMPA GYVENIMO DALIMI: PATIKO, UŽSIKABINAU, IR PASILIKAU. 🙂 Tiesa, nepažįstų nei vieno senbuvio, kuris dirbtų vien dėl pinigų, tai labai ne kokia motyvacija, tiesus kelias į neurozę ir depresiją. Tai kaip šuoliai parašiutu, lenktynės, ekstremalios sporto šakos, kovos menais, ten kur vien su „pinigine motyvacija“ niekur toli nenuvažiuosi. PINIGAI SVARBUS FAKTORIUS, BET TIK KAIP MAINŲ PRIEMONĖ UŽ SUGAIŠTĄ LAIKĄ IR IŠEIKVOTĄ ENERGIJĄ. PAŽINIMO DŽIAUGSMAS YRA KUR KAS RIMTESNIS MOTYVATORIUS.  TAI YRA KAIP MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PARADIGMOS REALIZAVIMAS, APIE KURIĄ DAŽNAI KALBAMA, BET NIEKAS TIKSLIAI NEŽINO KAIP TAI REALIZUOJAMA. 🙂 Mokslo darbų rašymas ir studentų konsultavimas, man kaip tik ir yra tokia realizacija. 🙂 Be noro mokytis, pažinti kažką nauja, pastoviai tobulėti tokio darbo dirbti neįmanoma. Kokia mūsų ateitis? Projektų ir sumanymų daug yra, pastaruoju metu rašytojai yra taip pat labai linkę į konsolidaciją ir bendradarbiavimą. Galbūt netolimoje ateityje susikurs rašytojus vienijanti asociacija arba Internetinė bendruomenė. Sričių kuriose mes galime realizuotis yra begalės, pradedant švietimo, mokslo, publicistikos, projektų valdymo ar politiko karjera (juokauju :D) ghostwriting’as arba copywriting’as tarptautiniu mąstu. Toks kūrybinis, intelektualinis potencialas, drauge su žinių bagažu nerealizuoti savęs tiesiog negali. 🙂

Taigi, patirtis plečia mokslo sričių spektrą. Platus spektras yra viena iš svarbesnių sąlygų, norint sėkmingai dirbti šiame versle, specializacijos vien tik socialiniuose moksluose, tokiuose kaip vadyba ir administravimas tikrai neužtenka. 🙂 Jei Jums dar neteko susidurti su, kaip aš vadinu plataus spektro rašytojais, parašiusiais ne vieną šimtą darbų (neišsigąskit), – pabandykit Jiems paskambinti (telefonus galiu duoti 🙂 ). Patikėkit manim, geriau nepradėkit žaisti su jais proto mūšio „kieno intelektas kietesnis?“, greičiausiai pralaimėsit iš karto. Su intelektu ir iškalba pas juos viskas tvarkoje. Jau pirmo telefono pokalbio metu toks rašytojas Jums gali „sugeneruoti“ preliminarų planą ir viso darbo viziją per kelias minutes, t.y., tai kas Jums nesigaudavo ištisus beviltiško „noro pradėti rašyti“ mėnesius, Jūsų baigiamojo darbo temos struktūrą, sudėtines dalis, kaip galėtų atrodyti skyriai, poskyriai, mokslo vadovėlių autorių pavardes, kokie tyrimo metodai čia labiausiai tiktų. O galbūt netgi papasakos apie Jūsų studijuojamą sritį tokių dalykų, apie kuriuos net nežinojote. Iš kur jie tokie gudrūs paklausite? Na, atsakymas gan paprastas – Jums tai pirmas ir greičiausiai paskutinis magistro darbas šia tema, o rašytojui tai tas pats, kaip „riešutus gliaudyti“, iš tos srities, ar tai būtų, politologija, viešasis administravimas, edukologija, specialioji pedagogika, administracinė ar civilinė teisė, ekonomika ar, galų gale, verslo vadyba ir marketingas, iš šių sričių jau yra parašyta ne vienas, ne du, ir ne dešimt mokslo darbų. Tai kodėl gi mums nežinoti literatūros, susijusios su šiomis sritimis, mokslinių straipsnių, tyrimo metodikų ir panašių dalykų, kuriuos vadinu „žinojimu, kas su kuo valgoma“? Savaime suprantama, visko pasaulyje žinoti neįmanoma, man pačiam savo laiku teko daug mokytis ir gilintis į sritis, su kuriomis anksčiau neteko susidurti. Sunku kažkada buvo, tai patvirtins kiekvienas, mokslo šaknys karčios. 😕 Patikėkit manim, tai rašytojų darbas nėra paprastas ir nėra lengvas. TAM REIKALINGAS, BE GALO GREITAS ANALITINIS IR SISTEMINIS MĄSTYMAS, LABAI GERA ATMINTIS, GEBĖJIMAI PER TRUMPĄ LAIKĄ IŠANALIZUOTI DIDELĮ INFORMACIJOS KIEKĮ, ĮVALDYTOS GREITO SKAITYMO TECHNIKOS, GEBĖJIMAS NAUDOTI SKIRTINGUS ANALIZĖS METODUS, GEBĖJIMAS INTERPRETUOTI, ADAPTUOTI, SISTEMINTI INFORMACIJĄ, GEBĖJIMAS DARYTI ĮŽVALGAS. Jau nebekalbu apie tai, kad daugelis dalykų rašymo proceso metu dažnai vyksta pasąmoniniame lygmenyje, o to neįmanoma nei atvaizduoti, nei nupasakoti. KITAIP TARIANT – TALENTĄ REIKIA TURĖTI. 🙂 Na bet apie aukštas materijas daugiau nebesiplėsime.

PRAKTINIAI PATARIMAI.

PAGRINDINĖ MINTIS, KURIĄ NORĖJAU PERTEIKTI  ŠIAME SKYRELYJE YRA ANKSČIAU MINĖTAS PARETO DĖSNIS 20/80, KITAIP TARIANT – RAŠYTOJAI IR  ŠIAIP MĖGĖJAI. SKIRTUMAS TARP VIENŲ IR KITŲ – DIDELIS. Vienas iš mano kolegų darė rašytojų rinkos analizę, plunksnos brolių skelbimuose yra tarp aštuoniasdešimt ir šimto, o tų kuriuos galėtų pavadinti senbuviais jo teigimu, Lietuvoje yra 5-8 žmonės. Nesistebėkit – taip jau yra. TAIGI PASISTENKIT SUŽINOTI, KIEK LAIKO JIS UŽSIIMA ŠIUO AMATU, KOKS PASLAUGOS TIEKĖJO UŽIMTUMAS, AR JIS TURĖS LAIKO IŠSIMIEGOTI JEI TO REIKĖS(!), NES TAI BE GALO SVARBUS MOMENTAS,  AR JIS DIRBA PILNĄ DIENĄ, AR TAI JAM TIK ŠIAIP “HOBIS”, KIEK LAIKO JIS JAU DIRBA, KIEK LAIKO JAM PRIREIKS JŪSŲ DARBUI ir pan.

a) Vienas iš būdų sužinoti kiek patirties turi vienas ar kitas rašytoju besiskelbiantis asmuo – jei įmanoma, susitikti ir mandagiai paprašyti bent „iš toli“ parodyti jo rašytus darbus, idealiausias variantas gyvai susitikus. Jei rašytojas turi bent kiek patirties, tai jo katalogų skaičius turėtų viršyti bent jau kelias dešimtis. Rašytojų, ar studentų, kurie yra „tarpuose tarp studijų“ parašę vos kelis darbus, o tokių šiuo metu yra dauguma, net nevadinu rašytojais, nuoširdžiai Jums tai sakau. 😕 Tiesiog, mandagiai paprašykite kaip nors įrodyti, kad jie turi PATIRTIES. Tai nėra sudėtinga. 🙂

b) Kiekvienas rašytojas dažniausiai specializuojasi keliose iš mokslo sričių. Vieni labiau orientuoti į informatiką, kiti į inžinierinius mokslus, treti į socialinius mokslus. Aš irgi turiu savo specializaciją, mokslo sritis, kurios man gerai žinomos. Atkeipkite dėmesį į tai, skelbimuose dauguma besiskelbiančių dažniausiai išvardina savo sritis, taigi rinkitės pagal tai, ko Jums reikia. Tačiau vėlgi, atsargiai su specializacijom, grįžkit prie pirmo punkto ir bent jau paklauskit “kiek tau metų?”, antram-trečiam kurse besimokantys vargiai žinos savo studijuojamą dalyką pakankamai gerai,  tam kad parašytų bakalauro darbą.

c) Dar vienas subjektyvus faktorius, sakau „dar vienas“, nes kitų šiuo metu nežinau, yra registracijos laikas speros.lt. Tai kol kas vienintelis lietuviškas Essay Mills portalas, kuris turi nors ir pakankamai skurdžią, tačiau vis viena šiokią tokią rašytojų direktoriją, ir šiokį tokį forumą. 🙂 Kitos duomenų bazės ar atviro diskusijų forumo, kuriame bendrautų rašytojai ir studentai aš nežinau. Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, bet speros.lt galima rasti informacijos apie tai kiek laiko registruotas asmuo yra užsiregistravęs sistemoje, kiek žinučių parašęs, jo I.P. adresas, na ir, aišku, jo pasisakymai forume. Speros.lt administracijos galima netgi užklausti vieno ar kito I.P. adreso žinučių išklotinės. Teko tai vieną kartą jau daryti, tam kad teisybę atrasti. 🙂 Pamatytumėt gan įdomių dalykų, tokių kaip pvz. kiek po vienu ir tuo pačiu I.P. adresu gali slėptis registracijos vardų. 🙂 El. pašto adresą ir telefoną (apie tai ketvirtame skyriuje – aut. past.) keisti nesunku, tačiau gyvenamosios vietos taip greitai juk nepakeisi. 😀 Norėjau įdėti prinscreen’ą tos išklotinės kurią gavau , bet po to pagalvojau, tiek to, gal kada kokį nors straipsnį apie blackmailinimą kai rašysiu, gal tada įdėsiu. 🙂 Tačiau, registracijos laikas ar I.P taip pat yra subjektyvūs kriterijai, bet pakankamai informatyvūs. Tačiau vienas iš patikimiausių kriterijų yra – rekomendacijos.

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.