Mokslo darbų rinkos apžvalga 1 dalis – Rašytojų ir “rašymo” amžius

Pagrindinis šio straipsnio tikslas informacijos sklaida, siekiant supažindinti su rašto darbų paslaugų rinkos ypatumais. Pradėsiu nuo to, kad kiekvieno studento pareiga yra sąžiningai mokytis, lankyti paskaitas, ir rašto darbus rašyti savarankiškai. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad pažangūs studentai, t.y. tie kurie mokosi dešimtukais, savo baigiamuosius darbus rašo patys, ir rašytojų paslaugomis nesinaudoja. 🙂 Mūsų studijų laikais (aš priklausau šiek tiek vyresnei kartai) tokių dalykų nebuvo, apskritai mes savo darbus savarankiškai rašėme,tuo metu nebuvo nei paklausos, nei pasiūlos. TAČIAU GYVENIME PASITAIKO ĮVAIRIŲ SITUACIJŲ: LAIKO TRŪKUMAS, STRESAS, PROBLEMOS GYVENIME, KITAIP TARIANT NIEKADA NEGALI ŽINOTI KAS GALI NUTIKTI, IR NIEKADA NEGALI ŽINOTI KUR IR KOKIOS PAGALBOS GALI PRIREIKTI. Daugelį metų bendrauju su studentais, jų psichologiniai portretai jau seniai yra man žinomi ir suklasifikuoti, galiu tik tiek pasakyti – toli gražu ne visi studentai ieško pagalbos pas rašytojus vien dėl to, kad jie tingi ar nori lengvai „prasmukti“. Esu girdėjęs daugybę visokių istorijų, daugelis iš jų yra panašios viena į kitą. Taigi su paklausa kaip ir viskas aišku, tačiau su pasiūla situacija yra šiek tiek sudėtingesnė. Mieli studentai, jei jau dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nusprendėte ieškotis rašytojų pagalbos, darykit tai apgalvotai ir apdairiai, nes rašto darbų rinka šiuo metu yra pakankamai apgaulinga ir komplikuota. 🙂

Patikėkit manim, mes, dirbantys šioje verslo srityje (man tai yra akademinio konsultavimo ir rašymo paslaugų verslas – aut. past.), tikrai žinome tą situaciją, kokia ji yra šiuo metu rinkoje, ir tikrai geriau nei bet kuris studentas vartantis skelbimų puslapius. Kartą jau teko rašyti apie tai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis rašytoją, tai buvo speros.lt forume. 🙂 Ten buvo labai trumpai išdėstyti pagrindiniai punktai į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, tai buvo rašytojų amžius, patirtis, draugų rekomendacijos ir pan. Toks labai trumpas pranešimas, o dabar nusprendžiau jį praplėsti ir surašyti visas savo įžvalgas susikaupusias per daugelį metų, tam kad nereikėtų vėl ir vėl kartoti savo pastabų ir patarimų pavieniams asmenims telefonu. 🙂

Nėra tai jau taip paprasta rasti gerą rašytoją, kaip tai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jei nepažįsti šios rinkos subtilybių. 🙂 Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažnai studentų ieškojimai yra dažnai spontaniški, chaotiški ir neapdairūs. Iš šono tai atrodo daugmaž taip: – aga, pilna čia tų skelbimų, paskambinsim bet kuriam ir padarys, svarbu kad nebrangiai imtų. 🙂 Pasekmės: “mane išdūrė, apgavo, paliko”,  paėmė pinigus ir dingo (!), gavau skolą, teko pačiam viską perdaryti iš naujo ir pan. 🙁 Kaip atrodo ta rinka, ko reikėtų saugotis, į ką atkreipti dėmesį, šiuos ir kitus dalykus stengdavausi kiek įmanoma perteikti telefonu bendraudamas su potencialiais klientais ar šiaip interesantais, tačiau žodinė informacija ne visada pasiteisina. Todėl nusprendžiau – paprasčiau bus viską surašyti skaitymui priimtina forma. 😉 TAIGI, ŠIE PATARIMAI, TAISYKLĖS, PASTEBĖJIMAI IR ĮŽVALGOS YRA SKIRTI JUMS STUDENTAI. MANAU ŠI INFORMACIJA BUS NAUDINGA. 🙂  Kadangi tai mano Internetinis blog’as, viską norėjosi perteikti linksmiau, vietomis galbūt šiek tiek ironiškai. 🙂 Malonaus skaitymo. 😉

Taigi, žemiau pateikiami patarimai, pagrindiniai faktoriai, taisyklės ir pastebėjimai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį renkantis rašytoją, kuris galėtų parašyti kursinį darbą, referatą, bakalauro ar magistro darbą. Žiūrint iš praktinės pusės, į šias rekomendacijas vertėtų atsižvelgti renkantis paslaugos tiekėjus iš tos skelbimų gausos Internete. Rašytojų klasifikacijos apžvalga su aprašymais jau beveik paruošta, ir pasirodys mano blog’e artimiausiu metu.

Pirmas ir pats svarbiausias mano nuomone faktorius, į kurį aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad ir kaip tai paradoksaliai beskambėtų yra – besiskelbiančio rašytojo AMŽIUS. Taip taip, nenustebkit – būtent amžius. Smulkių darbų atlikimui tai gal ir neturi didelės reikšmės, tačiau ieškant rašytojo, kuris sugebėtų kokybiškai atlikti bent kiek sudėtingesnį bakalauro ar magistro darbą, amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį aš atkreipčiau dėmesį pirmiausia. Viskas labai elementaru, vaikinas ar mergina, 20-22 metų amžiaus, kurie skelbiasi, jog „greitai ir kokybiškai“ rašo magistro darbus… Toliau tęsti? 🙂 Gerai padėsiu. Vaikinas ar mergina, 20-22 metų amžiaus – savo bakalauro darbo dar nėra rašę!!! O tokių tarp besiskelbiančių dauguma. Mąstykit logiškai!!! Iš kur pas juos įgūdžiai, patirtis ir kompetencijos reikalingos magistro darbui atlikti? Be to, ar žinote kad smegenų žievės sritys, kurios yra atsakingos už atsakomybę susiformuoja tik 24 gyvenimo metais? Tai tiesa ar ne, palieku spręsti Jums, kitaip tariant duodu peno pamąstymui. Tačiau, smulkiems darbams atlikti jauni studentai yra iš esmės tinkami, kažkas sutaupys laiko, kažkas užsidirbs “ant alaus”. Jokiu būdu nesmerkiu jaunų žmonių, kurie stengiasi kažkaip užsidirbti pragyvenimui, tačiau žiūrint iš paslaugos gavėjo, ir projektų (mano praktikoje kiekvienas darbas  yra suprantamas kaip projektas, turintis įgyvendinimo pradžią ir pabaigą – aut. past.) valdymo pozicijos, paslaugos atlikėjo amžius yra labai svarbus kriterijus, į kurį verta atkreipti dėmesį. Taigi, pasistenkit būti įžvalgūs. 🙂

PRAKTINIAI PATARIMAI. Kaip nustatyti rašytojo amžių? Yra du būdai: vienas iš jų labai paprastas – amžių iš esmės galima nustatyti vien iš pokalbio telefonu, antra būdas dar paprastesnis – susitikti gyvai ir pabendrauti. Tai nėra labai sudėtinga, pabandykit. 🙂 Aišku yra kita problema, dauguma studentų patys nenori gyvai rodytis, dėl to negali pamatyti ir paties rašytojo, taigi su amžiaus nustatymu gali būti tam tikrų keblumų, bet tai niekis. Kitaip tariant, amžius tai tik pradžia. 🙂 Skaitykite toliau šią strapsnių seriją… 🙂

© 2012  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.

(Naujas straipsnis) Stresas ir kiti gyvenimo “džiaugsmai”

Visiems gerai žinomas terminas, daug kartų girdėtas ir patirtas. Taigi dar kartą apie stresą. Anne Bryan Smollin teigimu, stresas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas elgtis su tikra ar įsivaizduojama grėsme mūsų gerai savijautai, o tai veda į daugybę kūno reakcijų ir bandymų prisitaikyti. Stresas – nusikamavimo, nuovargio, apmaudo ir baimės jausmo priežastis.

Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį. Taip pat aukštai ar net aukščiau nei mityba, stresas gali pakelti cholesterino lygį. Baimė prieš vykstant į darbą ir susijaudinimas paliekant darbo vietą kelia stresą kūnui.

Tokie protiniai simptomai kaip susikaupimo sutrikimai, atminties silpnumas, sumišimas, užmaršumas ir susierzinimas – tai įspėjamieji ženklai, rodantys aukštą streso lygį. Streso veikiamas žmogus gali jausti apmaudą, depresiją, neviltį, irzlumą, baikštumą, bejėgiškumą, kaltę ir gėdą. Kai dėl elgesio, stipriai streso paveikti žmonės yra linkę dažniau pamesti daiktus, keiktis, šaukti, muštis, kramtyti nagus, šiūruoti kojomis, verkti ir nenustygti vietoje.

Maži vaikai gali jausti stresą dėl to, kad jie neturi žaidimo draugo arba kai sulūžta jų mėgstamas žaislas. Paauglys pajunta stresą, kai jis pašalinamas iš grupės arba kai apima jausmas, jog esi kitoks arba ne savo vietoje. Studentas jaučia stresą, kai nebeatlaiko studijų spaudimo. (žr. žemiau)

Paprastai stresas skirstomas į tris lygmenis. Pirmojo lygmens streso veiksniai yra gana silpni ir neilgai trunkantys: nespėti į autobusą, kažkur nukišti bilietus į koncertą, sudaužyti stiklinę. Kai atsitinka toks dalykas, jaučiame nusivylimą ir apmaudą. Tačiau šios rūšies stresas yra sąlygotas situacijos. Vidurinio lygmens stresą įveikti jau sunkiau: pasirengimas vestuvėms; nespėjama laiku užbaigti darbo projekto, ir reikia dirbti viršvalandžius, – tokios situacijos yra dažnai pasitaikančios vidutiniško sunkumo streso priežastys. Jos reikalauja daugiau energijos ir, vadinasi, stresas mūsų kūne lieka ilgiau. Pagaliau yra streso plotmė, kurią galima apibūdinti kaip chronišką arba rimtą. Šios rūšies stresą sukelia skyrybos, svarbaus žmogaus netektis, sutuoktinio, vaiko ar mylimo žmogaus mirtis, ir jis gali lemti, kad ieškome pagalbos ir paramos iš šalies.

Tačiau yra ir gerų naujienų, išgyvenami dalykai patys savaime nesukelia jokio streso, veikiau į stresą veda mūsų pačių reakcijos į patirtas situacijas. Taigi, mūsų galioje pasirinkti, kaip reaguoti į stresą, kitaip tariant mūsų pasirinkimą lemia mūsų pačių nuostatos. Tačiau pravartu prisiminti, kad visiems žmonėms per dieną priklauso po lygiai sekundžių – 86 400. Niekas neturi nė viena sekunde daugiau ar mažiau. Taigi visi galime savo laiką kas dieną rikiuoti taip, kaip patys pasirenkame. Tai, kam suteikiame pirmenybę ir kaip eikvojame laiką, lemia mūsų gyvenimo kokybę. 🙂

Šaltinis: Anne Bryan Smollin, http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=91

© 2011  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.