(Naujas straipsnis) Stresas ir kiti gyvenimo “džiaugsmai”

Visiems gerai žinomas terminas, daug kartų girdėtas ir patirtas. Taigi dar kartą apie stresą. Anne Bryan Smollin teigimu, stresas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas elgtis su tikra ar įsivaizduojama grėsme mūsų gerai savijautai, o tai veda į daugybę kūno reakcijų ir bandymų prisitaikyti. Stresas – nusikamavimo, nuovargio, apmaudo ir baimės jausmo priežastis.

Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį. Taip pat aukštai ar net aukščiau nei mityba, stresas gali pakelti cholesterino lygį. Baimė prieš vykstant į darbą ir susijaudinimas paliekant darbo vietą kelia stresą kūnui.

Tokie protiniai simptomai kaip susikaupimo sutrikimai, atminties silpnumas, sumišimas, užmaršumas ir susierzinimas – tai įspėjamieji ženklai, rodantys aukštą streso lygį. Streso veikiamas žmogus gali jausti apmaudą, depresiją, neviltį, irzlumą, baikštumą, bejėgiškumą, kaltę ir gėdą. Kai dėl elgesio, stipriai streso paveikti žmonės yra linkę dažniau pamesti daiktus, keiktis, šaukti, muštis, kramtyti nagus, šiūruoti kojomis, verkti ir nenustygti vietoje.

Maži vaikai gali jausti stresą dėl to, kad jie neturi žaidimo draugo arba kai sulūžta jų mėgstamas žaislas. Paauglys pajunta stresą, kai jis pašalinamas iš grupės arba kai apima jausmas, jog esi kitoks arba ne savo vietoje. Studentas jaučia stresą, kai nebeatlaiko studijų spaudimo. (žr. žemiau)

Paprastai stresas skirstomas į tris lygmenis. Pirmojo lygmens streso veiksniai yra gana silpni ir neilgai trunkantys: nespėti į autobusą, kažkur nukišti bilietus į koncertą, sudaužyti stiklinę. Kai atsitinka toks dalykas, jaučiame nusivylimą ir apmaudą. Tačiau šios rūšies stresas yra sąlygotas situacijos. Vidurinio lygmens stresą įveikti jau sunkiau: pasirengimas vestuvėms; nespėjama laiku užbaigti darbo projekto, ir reikia dirbti viršvalandžius, – tokios situacijos yra dažnai pasitaikančios vidutiniško sunkumo streso priežastys. Jos reikalauja daugiau energijos ir, vadinasi, stresas mūsų kūne lieka ilgiau. Pagaliau yra streso plotmė, kurią galima apibūdinti kaip chronišką arba rimtą. Šios rūšies stresą sukelia skyrybos, svarbaus žmogaus netektis, sutuoktinio, vaiko ar mylimo žmogaus mirtis, ir jis gali lemti, kad ieškome pagalbos ir paramos iš šalies.

Tačiau yra ir gerų naujienų, išgyvenami dalykai patys savaime nesukelia jokio streso, veikiau į stresą veda mūsų pačių reakcijos į patirtas situacijas. Taigi, mūsų galioje pasirinkti, kaip reaguoti į stresą, kitaip tariant mūsų pasirinkimą lemia mūsų pačių nuostatos. Tačiau pravartu prisiminti, kad visiems žmonėms per dieną priklauso po lygiai sekundžių – 86 400. Niekas neturi nė viena sekunde daugiau ar mažiau. Taigi visi galime savo laiką kas dieną rikiuoti taip, kaip patys pasirenkame. Tai, kam suteikiame pirmenybę ir kaip eikvojame laiką, lemia mūsų gyvenimo kokybę. 🙂

Šaltinis: Anne Bryan Smollin, http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=91

© 2011  Visos autorinės teisės priklauso tinklalapiui ghostwriter.lt
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu naudoti ir platinti tinklalapyje esančią tekstinę, grafinę informaciją be ghostwriter.lt  autoriaus sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti adresą ghostwriter.lt kaip nuorodą į informacijos šaltinį.